Pas akių gydytoją – vienerių, trejų ir šešerių metų
„Pirmiausia susirūpinti vaiko rega reikėtų tais atvejais, jei vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, nenori skaityti, yra pasyvus ir mažai kuo domisi. Paprastai tėvai yra linkę tai priskirti būdo savybėms ar tinginystei, tačiau dažnais atvejais tai yra susilpnėjusio regėjimo požymiai. Ne kartą esu pastebėjusi, kai po akinių skyrimo ir jų nešiojimo tėvai džiaugiasi, kad atžala tapo aktyvesnis, smalsesnis – ir visa tai dėl to, kad mažasis tiesiog geriau mato“, – pasakoja akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Simona Stech.
Pasak S. Stech, vaikai negali patys suprasti, ką reiškia matyti gerai ar blogai, identifikuoti problemos. Dėl to itin svarbu periodiškai tikrinti atžalos regą. Beveik 20 procentų vaikų išsivysto tokios refrakcijos ydos, dėl kurių korekcija akiniais skiriama dar prieš paauglystės amžių. Rekomenduojama pas akių gydytoją profilaktinei apžiūrai apsilankyti vienerių, trejų ir šešerių metų. Žinoma, jei apsilankoma dažniau – tai tik sveikintina.
Vaikams būdingi regėjimo sutrikimai
Vaikai dažniausiai susiduria su šiomis trimis regėjimo problemomis: toliaregyste, trumparegyste ir astigmatizmu. Svarbu žinoti, kad nuo pat gimimo naujagimiai visada yra toliaregiai, vėliau augant akiai ir ilgėjant akies ašiai, toliaregystė mažėja ir išnyksta, tai dažniausiai įvyksta iki 7-10 metų amžiaus. Daugumai vaikų, turint nedidelio laipsnio toliaregystę, korekcija nereikalinga, nes jie sugeba akomoduoti, t.y. gerai matyti.
Didesnio laipsnio toliaregystę turinčiam vaikui dažniausiai korekcija reikalinga, nes tokiai akiai yra didesnė rizika išsivystyti refrakcinei ambliopijai, paprastai sakant „akiai-tinginei“ arba akomodaciniam žvairumui. „Akis-tinginė“ – tai vienos arba abiejų akių sumažėjęs matymas dėl regėjimo vystymosi sutrikimo vaikystėje.
„Dar viena vaikams būdinga regėjimo problema – trumparegystė. Jos priežastys gali būti genetinės ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus, dažniausiai yra paveldėta. Deja, bet trumparegystė nėra išgydoma, ji gali atsirasti ne tik dėl genetinio paveldimumo, bet ir dėl dažno skaitymo iš arti, žaidimo kompiuteriu ar telefonu bei netinkamo apšvietimo. Tokia trumparegystė paprastai progresuoja vidutiniškai apie pusę dioptrijos per metus“, – pasakoja akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Simona Stech.
Pasak S. Stech, trečioji vaikams būdinga regėjimo problema – astigmatizmas – yra kiek mažiau žinoma ir suprantama, tačiau ne ką rečiau pasitaikanti. Astigmatizmas – tai būklė, pasireiškianti dėl ragenos netolygumo ir dėl to skirtingais kampais praeinančių ir viename taške tinklainėje nesusikertančių šviesos spindulių. Esant šiam sutrikimui matomas neryškus, iškraipytas vaizdas.
„Nedidelis astigmatizmas yra dažnas, regėjimui jis netrukdo ir yra vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmą turintys žmonės mato neaiškiai, tarsi su šešėliu, kartais prisimerkia. Svarbu žinoti, kad astigmatizmas gali pasireikšti ir trumparegiams, ir toliaregiams. Jei astigmatizmas yra didesnio laipsnio, net ir tais atvejais, kai vaikas nesiskundžia suprastėjusiu regėjimu, jį verta koreguoti vardan geros vaiko regos ateityje“, – pasakoja S. Stech.
Mažiau televizoriaus, kompiuterio ir telefonų, daugiau laiko lauke
„Vaikams drausti žiūrėti televizorių, daug skaityti ar naudotis kompiuteriu tikrai nereikėtų, juk taip juos atskirtumėte nuo šių dienų realybės. Vis dėlto riboti laiką, praleidžiamą prieš ekranus, tikrai rekomenduojama. Svarbiausia suprasti, kad būtina kasdien bent dvi valandas praleisti lauke“, – pasakoja S. Stech.
Geriausia per dieną prie kompiuterio praleisti apie dvi valandas, su pertraukomis. Rūpinantis mažųjų akių sveikata, būtina užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, svarbu vaiką skatinti judėti lauke ir palaikyti visapusišką organizmo sveikatą.