Kokie pamatai – toks bus ir namas. Ir nors šis posakis visų pirma naudojamas tiesiogine prasme, jį lengva pritaikyti ir žmogaus organizmui. Kai tik kūdikis išvysta pasaulį, jo organizmui būtinas pamatas – maistas, kuris vėliau atsilieps visai jo gyvenimo kokybei. Ir pirmieji žmonės, kurie tuo pamatu pasirūpina – tai vaiko tėvai. Svarbu kad jie žinotų pagrindines vaikų mitybos taisykles ir patys vadovautųsi sveikos mitybos principais. Nes vyresniųjų pavyzdys vaikui geriausiai padeda susiorientuoti jo paties pomėgiuose ir poreikiuose.
1. Kuo įvairiau – tuo geriau
Kad vaikas nestokotų vienų ar kitų maistingųjų medžiagų, jo mityba turi būti įvairi. Valgiaraštyje būtinai turėtų būti ir augalinės, ir gyvulinės kilmės maisto produktų. Iš vienų gaminami patiekalai, kiti paduodami švieži. Taip derinant maistą dingsta būtinybė pirkti produktus, kurie specialiai būtų praturtinti tam tikromis medžiagomis.
2. Vengti monotonijos
Vaikų organizmas greitai prie visko pripranta, todėl kategoriškai nerekomenduojama vaiką pratinti maitintis vienodai. Negalima reikalauti valgyti tik vegetarišką maistą, arba atvirkščiai, ugdyti sąvoką, kad pietūs – tai būtinai kaloringas, sunkus mėsiškas patiekalas. Pienas naudingas, bet jei valgiaraštyje nebus kitų jo produktų, vaikas ims stokoti kai kurių maistingųjų medžiagų, mikroelementų, riebiųjų rūgščių. Kad būtų teisingai ugdomi vaiko skonio pojūčiai, patiekalus duokite mažomis porcijomis. Taip išvengsite vaiko polinkio tik į vieno pobūdžio skonį – pavyzdžiui, sūrų, aštrų ar saldų.
3. Šaltas ir karštas maistas
Stenkitės sudaryti valgiaraštį taip, kad jame nebūtų vien tik karšti arba šalti patiekalai. Mitybos schema turėtų atrodyti maždaug taip:
• Pusryčiai: juoda duona su sviestu, sūriu, gabalėlis jautienos ar kitos troškinto mėsos, stiklinė šilto pieno. Ką tai duoda? Vaikų organizmas aprūpinamas vitaminais A, B, B1, B2, baltymais, kalciu, fosforu.
• Priešpiečiams turėtų būti patiekta šviežių vaisių ir sulčių, aprūpinančių organizmą vitaminu C.
• Pietūs: karštas patiekalas, bulvės su daržovėmis, mėsa arba žuvis su salotomis. Ką tai duoda? Iš tokių patiekalų lengvai pasisavinama geležis, cinkas, jodas, baltymai, folio rūgštis. Organizmas papildo vitaminų B1, B6, C atsargas.
• Vakarienė – labai panašūs patiekalai, kaip ir pusryčiams.
4. Tinkamas pateikimas
Labai svarbu, prie kokio stalo vaikas sės valgyti. Mažyliams patinka gražiai patiektas maistas. Todėl stalo serviravimas – anaiptol ne tuščias laiko švaistymas. Be to, vaiką būtina nuo mažumės pratinti prie gerų manierų. Rekomenduojama laikytis šeimos vakarienės ir pusryčių tradicijų, o jei yra galimybė – ir per pietus susirinkti visiems drauge. Gaminant maistą venkite vartoti pernelyg daug druskos, aštrių prieskonių, patiekalus gardinkite prieskoninėmis žolelėmis, sėklomis.
5. Individualumas
Neretai tėvams siūlomos įvairiausios lentelės, kaip maitinti vaiką priklausomai nuo jo amžiaus. Bet tikrai nėra būtina idealiai laikytis „knyginio“ grafiko. Kiekvienas vaikas gali turėti savų su mityba susijusių polinkių – ir į juos būtina atsižvelgti.
6. Subalansuota mityba
Kiekviena mama maždaug žino, kiek jos vaikas suvalgys maisto, kokios porcijos jam yra įprastos. Bet vaiko gyvenime kartkartėmis pasitaiko ir apetito permainų: vaikas ilgai neišalksta, arba atvirkščiai, nuolat jaučia alkį. Jei toks elgesys neužsitęsia, ir ypač jei yra įtakotas išorinių faktorių (pavyzdžiui, įspūdžių kupinos kelionės ar pakitusių oro sąlygų) – neskubėkite nerimauti ir koreguoti apetito. Tačiau jei apetitas dingsta ilgesniam laikui – pasikonsultuokite su gydytoju ir iš naujo pertvarkykite vaiko valgiaraštį, kad jis nepajustų maistingųjų medžiagų deficito.
7. Skysčių pusiausvyra
Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau jam reikia skysčių. Normalus, sveikas vaikas karštomis dienomis ar po didesnio fizinio krūvio gali išgerti ir dvigubai daugiau vandens nei įprasta. Tiesa, tokiomis sąlygomis reikia tik paprasčiausio vandens, jį galima pakeisti nebent nesaldintomis žolelių arbatomis ar gausiai skiestomis natūraliomis vaisių sultimis. Nerekomenduojami limonadai, gazuotas mineralinis vanduo, tirpūs gėrimai iš miltelių. Tokie gėrimai nenumalšina troškulio, jie tik persotina organizmą cukrumi.
8. Pieno produktai
Pieno produktai aprūpina mažylio organizmą kalciu, fosforu, baltymais, vitaminais A, B1, B2. Perkant pieną parduotuvėje geriausia rinktis natūralų, 3,5 proc. riebumo (tik riebiame piene yra vitaminų A ir D). Jogurtų būtų puiku pasigaminti patiems – tereikia nusipirkti paprasto jogurto be priedų ir namuose jį sumaišyti su smulkintais šviežiais vaisiais. Tai leis išvengti cukraus ir maistinių priedų, kurių gana gausiai dedama į saldžius pirktinius jogurtus. Jei vaikas nemėgsta pieno – dažniau pasiūlykite jam sūrio, varškės.
9. Mėsos produktai
Visur reikia ieškoti „aukso viduriuko“. Nedidelis kiekis mėsos mažyliui vertingas. Bet nepersistenkite su porcijos dydžiu. Iš mėsos organizmas gana lengvai pasisavina geležį – ypač jos gausu veršiuko kepenyse. Neriebi kiauliena papildo organizmą vitamino B1 atsargomis. Vaikams geriau patiekti virtą, troškintą, riebaluose kepta mėsa praranda savo maistingumą.
10. Žuvies produktai
Žuvis – tikrai vertingas produktas, aprūpinantis organizmą jodu. Ją rekomenduojama vaikui patiekti bent kartą per savaitę.
11. Riebalų vertė
Visiškai išbraukti iš valgiaraščio riebalus būtų klaida. Tačiau vengti „paslėptų“ riebalų – puiki mintis. O tokių riebalų gana daug dešroje, šokolade, sausainiuose. Naudingi organizmui ir tokie riebalai, kaip aliejus, natūralus sviestas – tačiau jų vartoti reikėtų saikingai.
12. Duona – maisto pagrindas
Duona ir jos gaminiai aprūpina mažylio organizmą angliavandeniais, mineralais, vitaminais ir balastinėmis medžiagomis. Pageidautina duonos ir pyrago gaminius vartoti įvairius, kaitalioti jų rūšis. Tačiau geriausia apsistoti ties paprasta juoda duona. Idealu jei turite galimybių ją išsikepti namuose, iš rupaus malimo grūdų.
13. Bulvės
Vaiko valgiaraštyje bent 5-6 kartus per savaitę turėtų būti ir bulvių patiekalų. Tai gali būti bulvių košė, virtos bulvės su daržovėmis, orkaitėje keptos bulvės su gabalėliu mėsos ar žuvies. Nerekomenduojama vaikams siūlyti keptuvėje, riebaluose keptų bulvių ir bulvių traškučių, skrudintų bulvyčių. Tuo tarpu virtos bulvės – kur kas vertingesnis produktas nei ryžiai ar makaronai.
14. Vaisiai ir daržovės
Šviežios ir šaldytos daržovės bei vaisiai kupini mikroelementų. Juos galima valgyti tiek žalius, tiek patroškintus. Konservuose jau nebelieka sveikatai reikalingų medžiagų, o cukraus pertekliaus vaikams juolab nereikia. Iš daržovių geriausia rinktis lengviausiai pasisavinamas: kalafiorus, brokolius, morkas, pankolius. Baltagūžiai kopūstai taip pat maistingi, bet mažylių organizmui juos sunkiau pasisavinti. Vaisius geriausia rinktis priklausomai nuo sezono.
15. Saldumynai
Koks vaikas nemėgsta saldumynų? Jų visiškai atsisakyti tikrai nepavyks. Be abejo, šokolade, saldainiuose ir konditerijos gaminiuose tikrai nėra tiek maistingųjų medžiagų, kiek jų esama anksčiau išvardytuose produktuose. Tačiau jei saldumynus į valgiaraštį įtrauksite išmintingai, daug žalos jie taip pat nepridarys. Svarbiausia – stenkitės vaikui duoti minimalų kiekį saldumynų, ir tik po valgio.
