Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis jais, net ir išsiskyrus, aiškina šeimos teisės advokatai. Dėl to teisininkai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą.
Specialistai skaičiuoja, kad vidutiniškai vaikų išlaikymui, kiekvienas tėvas turėtų skirti pusę minimalios algos. T. y. vidutiniškai alimentai turėtų siekti apie 350 eurų.
Tačiau paliktos vienos auginti vaikus moterys tikina, kad dažnai vyrai už savo vaikus moka ir dvigubai mažiau.
Neužtenka pinigų
Portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad po skyrybų jau kurį laiką viena augina du vaikus iš buvusios santuokos.
„Vyras moka 150 eurų alimentus. Iš viso per mėnesį už abu vaikus iš vyro gaunu 300 eurų. Papildomai niekada pinigų neduoda, pats vaikams savo noru irgi nieko neperka. Tačiau kartą per mėnesį pasiima savaitgaliui“, – pasakojo moteris.
Ji pripažino, kad tiek pinigų viskam realiai nepakanka, tad norėtų, kad vyro mokami alimentai būtų didesni.
„Tų 300 eurų dviem vaikams vos užtenka būtiniesiems poreikiams. O juk norisi ir į atostogas išvažiuoti ar į kiną ar koncertą vaikus nuvesti.
Prašiau vyro, kad padidintų alimentus, bet jis nesutinka. Tikina, kad šios sumos pakanka vaikų išlaikymui“, – guodėsi Rima.
Moters teigimu, kad tiek išaugus kainoms, vien maistui vos užtenka 300 eurų mėnesiui.
„Stengiuosi taupyti, tačiau taip gyventi neįmanoma. Taigi, kur ir kaip turėčiau kreiptis dėl didesnių alimentų“, – klausė moteris.
Tėvai privalo išlaikyti vaikus
Advokatų kontoros „Marger“ advokatė Eleonora Maciejevska pažymėjo, kad vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga.
„Taigi, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyriumi.
Tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų nusišalina nuo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą arba teikia išlaikymą tik epizodiškai ir nepakankamai, kitas tėvas (motina), kuriam tenka visa vaiko išlaikymo našta, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo“, – komentavo advokatė.
Tačiau anot jos, prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo privaloma yra mediacija – tai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios metu ginčo šalys mediatoriaus pagalba dažnu atveju išsprendžia kilusi ginčą.
„Tik po to, kai pasinaudojama privaloma mediacija, galima inicijuoti teisminį procesą dėl išlaikymo priteisimo.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo“, – aiškino teisininkė.
Jos teigimu, pirmasis būdas yra greitesnis, kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą teismas išsprendžia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos.
Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, teismas išduoda įsakymą, kurio kopiją kartu su teismo pranešimu išsiunčia skolininkui.
„Jeigu per 20 dienų nuo pastarųjų dokumentų įteikimo dienos išlaikymo neteikiantis tėvas (motina) nepateikia prieštaravimų, teismo įsakymas įsiteisėja ir galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo“, – pažymėjo E. Maciejevska.
Anot jos, skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, išlaikymą vaikui priteisti siekiantis tėvas (motina) turi teisę pateikti ieškinį.
„Ginčai, nagrinėjami ginčo teisena, trunka ženkliai ilgiau, kadangi teisminis nagrinėjimas dažnu atveju neapsiriboja pirmąja instancija. Ginčą pralaimėjusi šalis inicijuoja apeliacinį procesą.
Teismo procesas dėl išlaikymo vaikui priteisimo pirmojoje instancijoje gali užtrukti apie pusmetį, dar tiek pat apeliacinėje instancijoje. Taigi, jeigu vaiko tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko išlaikymo taikiai, kilus ginčui, tokio ginčo išnagrinėjimas teismuose gali užtrukti vienerius metus, o kartais ir ilgiau“, – sakė advokatė.
Alimentų dydis ir apskaičiavimas
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijaus Kieras komentavo, kad tėvas su kuriuo gyvena vaikas gali kreiptis dėl išlaikymo priteisimo tuomet, kai kitas iš tėvų vaikui išlaikymo neteikia.
„Išlaikymą galima prisiteisti nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra santuokoje ar ją nutraukę. Išlaikymo santykiai susiklosto tarp vaikų ir tėvų, nepriklausomai ar tėvai yra susituokę, nesusituokę ar išsiskyrę.
Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet sutuoktiniai neinicijuoja santuokos nutraukimo, tačiau išsisprendžia vaikų išlaikymo klausimus“, – pastebėjo advokatas.
Anot jo, alimentų dydis gali priklausyti ir nuo tėvų gaunamo atlyginimo, bendros turtinės padėties.
„Teismai yra išaiškinęs, kad negalima priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, pavyzdžiui, iš tėvo ar mamos kurie gauna 1,5 tūkst. eurų pajamas, teismas negali priteisti mokėti 1,5 tūkst. eurų išlaikymą vaikui.
Taip pat nereikia nepamiršti ir kitos svarbios nuostatos, kad tėvai vaikus išlaikymo lygiomis dalimis, nebent jų pajamos skirtingos, pavyzdžiui, tėvas, kurio darbo užmokestis 4 tūkst. eurų per mėnesį, privalo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo nei mama, kurios pajamos 2 tūkst. eurų per mėnesį“, – skaičiavo advokatas.
Anot E. Kiero, kai tėvai susitaria, jie gali nusistatyti kokį nori išlaikymo dydį, tačiau jei kyla ginčas, tėvas kuris reikalauja išlaikymo priteisimo privalo įrodyti vaikų poreikių dydį, kuriuo remiantis paskaičiuojama ir išlaikymo proporcija.
Alimentų indeksavimas
E. Maciejevska komentavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
„Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesio algos dydis vienam vaikui (šiuo metu tai 709 eurai į rankas, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 354,50 euro vaiko išlaikymui), jeigu tėvų turtinė padėtis yra apylygė.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl minimaliosios mėnesinės algos kriterijus išlaikymui yra tik orientacinis ir teismas gali priteisti ir didesnę sumą“, – komentavo advokatė.
Anot jos, pakilus minimaliai mėnesiniai algai, priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepasikeičia, tačiau teisės aktai nustato pareigą tėvui (motinai), iš kurio yra priteistas vaiko išlaikymas, indeksuoti išlaikymo dydį, t. y. perskaičiuoti išlaikymo išmoką.
„Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Jeigu priteistą išlaikymą mokantis tėvas (motina) nevykdo pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo dydžio, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Taigi netgi tais atvejais, kai teismo sprendime nėra nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas privalo būti taikomas, kadangi tokią pareigą nustato teisės aktai“, – atkreipė dėmesį E. Maciejevska.
