Vaikas bijo vorų? Dreba vos kambaryje išjungus šviesą? Nenusiminkite, jis – vienas iš daugybės milijonų žmonių, turinčių fobiją.
Šios baimės paprastai būna visiškai iracionalios, užtai gali realiai apkartinti gyvenimą. Portalas „TheSun“ pateikia patarimus iš knygos „Stuff That Scares Your Pants Off!“ (nepažodinis vertimas skambėtų maždaug taip: „Jus mirtinai bauginantys dalykai“), kaip vaikams (o kartais ir suaugusiesiems) kovoti su savo kasdienėmis baimėmis.
Knygos autorė Glenn Murphy teigia: „Kartais visa, ko jums reikia – tai sužinoti daugiau apie savo baimės objektą, tada ta baimė praeis, ją pakeis supratimas“.
Bitės
Jos greitai nardo ore ir be paliovos zvimbia, jų nenuspėjami judesiai kartais sužadina išgąsčio refleksus, priverčia širdį plati tankiau, kvėpuoti dažniau.
Tai tereiškia, kad mes bitę pastebėjome. Ir jei nebūtume girdėję siaubo istorijų apie bičių geluonis ir įgėlimus, vargu ar dėl šių vabzdžių taip sunerimtume.
Jei nesate alergiškas bičių įgėlimui, šansas nuo jo mirti yra vienas iš 6 000 000.
Kad vaikas nepatrauktų bičių „dėmesio“, vasarą prieš einant į kiemą papurkškite ar patepkite jo odą vabzdžius atbaidančiu repelentu. Ir pamokykite saugiai elgtis su lauke valgomais saldumynais: visada užsukti gėrimų buteliukus, į uždaromą dėžutę sudėti vaisius ir uogas, prieš kandant gardėsį pasižiūrėti, ar ant jo nenutūpė skausmingai geliantis vabzdys.
Vorai
Vorų reputacija ne per geriausia. Jų baimė pasiekia mus iš gilios senovės, kai mūsų protėviai dar miegodavo miškuose, ant žemės, arba medžiuose – tada su vorais jiems tekdavo susidurti ypač dažnai.
Dauguma vorų nėra nuodingi, o net ir nuodingieji nekelia tokio pavojaus, kaip įsivaizduojame. Vorų esama daugiau nei 40 000 rūšių, iš jų nuodingos, galinčios sukelti rimtas ligas – apie 30, ir tik vos keleto rūšių įgėlimas gali baigtis mirtimi.
Vorai nėra agresyvūs, jie patys vengia pernelyg artimo kontakto su žmogumi. Gelia tik paimti į rankas, kai juos užkliudo, suspaudžia. Taigi nedarykite to – ir tai jus apsaugos.
Nė vienas nuodingas voras pats nepuls ir neužšoks ant jūsų tam, kad įgeltų – taip būna tik siaubo filmuose.
Tamsa
Kodėl vaikams taip baisu būti tamsoje? Viskas paprasta – niekas nežino, kas joje gali slėptis.
Netekęs regos pojūčio sunerimsta beveik kiekvienas. Tačiau viena – kai tamsoje pasidaro šiek tiek nejauku, ir visai kas kita – paniškai jos bijoti.
Laimė, tamsos fobija – viena iš lengviausiai įveikiamų.
Geriausias „vaistas“ – pabūti pusiau pritemdytame kambaryje, užsidaryti duris ir šviesą gesinti pamažu. Stebėkite kvėpavimą, liaukitės gesinusi šviesą (ar šviesas, jei kambarį tamsinsite vieną po kitos išjunginėdama mažesnes lemputes) dar prieš prasidedant panikos priepoliui. Po keleto tokių treniruočių tamsos fobija turėtų gerokai sušvelnėti.
Pabaisos
Iš kur jūs žinote, kad po lova nėra jokios pabaisos?
Ką gi, tai patvirtinti galėtų beveik kiekvienas mokslininkas – niekas dar nėra įrodęs, kad pabaisos ar vaiduokliai egzistuoja. Vaiduoklių „įrodymai“ paprastai būna prastos kokybės, dažniausiai – juodai baltos, nesufokusuotos nuotraukos.
Kadangi visos šios būtybės – vaizduotės vaisius (arba vaizdiniai, kilę dėl kokių nors neišsiaiškintų priežasčių, tad priskirti vaiduoklių pasauliui), šansų, kad jie ims ir užpuls – NULIS.
Kitaip tariant, galima drąsiai konstatuoti: vaiduokliai gyvybei nepavojingi!
