Žmonės jautriai reagavo į be rankų likusio jaunuolio nelaimę ir paaukojo kone visą reikiamą sumą, reikalingą lietuviškiems protezams įsigyti. Tačiau pinigai ir toliau bus renkami, nes vien protezų nepakanka.
Rugpjūtį pas ūkininką uždarbiavęs 22 metų Panevėžio rajono Garuckų kaimo gyventojas Valentinas Audzevičius neteko abiejų rankų. Nelegaliai pas ūkininką dirbusiam vaikinui rankas sutraiškė šiaudų presavimo įrenginys.
Iš esmės surinko
Apie šią nelaimę rašė šalies žiniasklaida. Kadangi Panevėžio rajono gyventojas yra našlaitis ir artimų giminaičių, galinčių jam materialiai padėti, neturi, tuo ėmė rūpintis įvairios organizacijos. Kaip paaiškėjo, ne veltui – jautriai į nelaimę reagavę žmonės pakankamai greitai paaukojo visą protezams reikalingą sumą. Pavyko pagerinti ir gyvenimo sąlygas.
Panevėžio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Gražina Kacevičienė teigė, kad šiuo metu surinkta beveik 90 tūkstančių litų, reikalingų lietuviškiems protezams įsigyti, tai yra beveik visa reikalinga suma. Tiesa, kiek tiksliai iki vakar buvo paaukota, ji negalėjo pasakyti – buvo išvykusi. Tačiau drąsiai galėjo teigti, kad žmonės dosnūs ir dėmesingi.
Tikriausiai dauguma, nutikus panašiai nelaimei, be aplinkinių paramos negalėtų įsigyti reikiamų protezų. Vieno lietuviško kaina siekia 45 tūkstančius litų, o valstybė kompensuoja tik nedidelę jų dalį. Vokiški, suteikiantys galimybę geriau apsitarnauti, kainuoja jau šimtais tūkstančių litų.
„Žmonės buvo dosnūs ir dėmesingi. Buvo labai gražių ir šviesių situacijų. Esame dėkingi už paramą“, – sakė G. Kacevičienė.
Pinigų reikės ir ateityje
Mažiausia paaukota suma buvo du litai, o didžiausia 3000 litų. Aukojo kiek kas gali, kas kelis litus, kas kelias dešimtis ar šimtus, o kas ir visą tūkstantį ar daugiau. Rėmė ne tik panevėžiečiai, bet ir visos šalies gyventojai, taip pat gyvenantieji užsienyje. G. Kacevičienės teigimu, vieni pinigus pervedė per bankus, kiti sumokėjo tiesiai į kasą grynaisiais. Moteris teigė pastebėjusi, kad vaikino nelaimei neliko abejingi įvairaus amžiaus žmonės. Ne vienas atvejis buvo ir toks, kad garbaus amžiaus kaimynai susidėjo kiek kas gali, ir stipresnis jų atnešė surinktas kelias dešimtis litų.
Nors pinigai protezams jau surinkti, tačiau, G. Kacevičienės teigimu, jie bus renkami tol, kol žmonės aukos – pinigų reikės ne vien protezams įsigyti, bet ir jiems eksploatuoti. Mat jiems suteikiama trejų metų garantija. Jų detalės brangios, ateityje gali tekti ir perdaryti kai ką – visa tai taip pat kainuos. Tuo labiau kad ir patys protezai sudėtingesni – vaikino abi rankos amputuotos aukščiau alkūnių.
Vokiški modernūs protezai vaikinui gal tiktų dar geriau nei lietuviški, tačiau, G. Kacevičienės teigimu, jie labai brangūs, tad orientuotasi pinigus surinkti gaminamiems mūsų šalyje. Be to, vokiškus reikėtų pritaikyti svečioje šalyje, ten adaptuotis su jais, tad apstu būtų ir kitų išlaidų, o eksploatavimas atsieitų dar brangiau nei mūsiškų.
Priklausys nuo paties
Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja G. Kacevičienė teigė, kad vaikinui reikės labai daug dirbti, treniruotis, kol pripras prie protezų ir juos įvaldys. Ji tuo daug domėjosi. Jos teigimu, kiek jis su protezais sugebės apsitarnauti, labai priklausys nuo paties vaikino.
„Medikai tikino, kad daug kas priklausys nuo jo gebėjimų, kaip jis išmoks naudotis protezais, kiek pripras“, – aiškino G. Kacevičienė.
Kartu pripažino, kad su jais bus galima atlikti nedaug darbų. G. Kacevičienės teigimu, viliamasi, kad gal galės daugiau atlikti fiziologinių dalykų – apsivilkti, pridėti puodelį prie lūpų.
„Jam reikės gulėti ligoninėje ir mokytis“, – sakė ji. Kartu nerimavo, kad šiuo metu V. Audzevičiaus psichologinė būklė nėra labai gera: „Viskam reikia laiko. Svarbiausia, kad psichologinė būsena pagerėtų.“
Todėl kada galėtų būti sprendžiami protezavimo klausimai, ji negalėjo pasakyti.
Gyvena kitur
Iš karto po nelaimės Ramygalos seniūnija pradėjo ieškoti V. Audzevičiui būsto, mat iki tol vaikinas gyveno palaikėje jo močiutei priklausiusioje trobelėje. Pasak Ramygalos seniūno Valdo Chirv, pavyko surasti būstą su visais patogumais. „Bėdų turgaus“ laida pagelbėjo išspręsti kitas problemas. Pasak seniūno, su jos pagalba visus metus bus mokama ne tik už būsto nuomą, bet ir už komunalines paslaugas. Kad vaikinas su jo drauge Ilona nesušaltų, viena žemės ūkio bendrovė padėjo parūpinti ir malkų.
„Šiltai, tvarkingai gyvena“, – sakė V. Chirv.
Tiesa, seniūnijos darbuotojai vaikino dėl jo psichologinės būklės stengiasi be reikalo netrukdyti– jis dabar nelabai nori bendrauti.
