Logopedė ragina tėvus nepavėluoti ir kreiptis į specialistus pagalbos dėl vaiko kalbos raidos vėlavimo.
Kalbos raidos etapai iki pirmų metų
Pokalbio metu logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė atskleidė, kad nors daugeliui atrodo, jog vaiko kalba prasideda nuo pirmųjų ištartų žodžių, tačiau iš tiesų šis etapas prasideda kur kas anksčiau.
„Nuo 2 mėnesių vaikas pradeda tyrinėti savo lūpytes, seilytes, liežuvį ir žiūrėti, kokie garsai iš to gaunasi. Tas laikotarpis vadinamas gugavimo: „grr“, „agrr“, „hhh“ – tokie garsai sklinda iš vaiko burnos ir labai svarbu, kad jis tai darytų.
Toliau eina 4 mėnesių laikotarpis. Tada vaikas ima skirti, kur yra jo gimtoji kalba, skiria jos melodingumą, tėvų nuotaikas pagal intonaciją. Tame laikotarpyje svarbu, kad vaikas girdėtų savo gimtą kalbą.
Toliau ateina laikotarpis tarp 9 ir 12 mėnesių. Tada atsiranda pirmieji skiemenys, bet tai dar nėra kalba“, – apie vaiko kalbos raidą iki metų laiko pasakojo J. Pukenytė-Pauliukonienė.
Kalbos raidos etapai nuo pirmų metų
Nuo pirmojo gimtadienio vaikas jau pradeda kalbėti. Palaipsniui kalba vystosi ir žodžių, garsų spektras įvairėja.
„Kai ateina pirmasis gimtadienis, tada vaikai pradeda kalbėti. Atsiranda pirmi žodeliai: „,mama“, „tete“. Tada pasipila gausybė naujų žodžių, vaikas išvardinti daug daiktų. Taip pat gali būti daug savos kalbos: „pypy“ – mašina, „tūtū“ – traukinys.
Iki dviejų metų pas vaiką atsiranda 50 žodžių. Iki tol vaikas turi pradėti suprasti kalbą pilnai ir kalbėti dviejų žodžių sakiniais: „mama duok“, „tete ne“, „noriu ne“ ar pnš.. Tai yra tokia neurotipinio, normalios raidos vaiko kalbos pradžia.
Svarbiausia, kad dviejų metų vaikas rodant į paveiksliuką teisingai gebėtų pasakyti, kur vienas, o kur kitas daiktas. Tai jau yra kalbos supratimas. Jeigu nebus kalbos supratimo, tai ir nebus kalbos. Jeigu vaikas nesupras, kad čia katinas, tai ir neįvardins jo.
Trijų metų vaikas kalba trijų-keturių žodžių sakiniais, atsako į visus užduotus klausimus. Žinoma, gali būti netaisyklinga kalba – šveplavimas, netaisyklingai tariami garsai, jie gali būti painiojami pagal skambesį, kaip pavyzdžiui, „k“ painiojama su „g“, „d“ painiojama su „t“, šnypščiamieji garsai gali būti painiojami, pavyzdžiui, „s“ ir „z“, „š“ ir „ž“. Gali netarti „l“. Šveplavimas normalu, nieko čia tokio.
Keturių metų vaikas turėtų tarsi visus garsus, išskyrus „š“, „ž“. Gali netarti ir „r“, nes tai paskutinis garsas, kurį vaikas išmoksta pagal garsų raidą. Kartais vaikučiams kliūva „l“. Bet iki tol vaikas turi pilnai kalbėti, klausytis, pasakoti, atsakyti į užduotus klausimus iš perskaityto tekstuko, pats domėtis, vartyti knygutes, pakartoti, jei mama kažką paprašo padaryti“, – kalbėjo logopedė apie vaiko kalbos raidą nuo metų laiko.
Vėluojančios kalbos raidos ženklai
Apie vėluojančią vaiko kalbos raidą galima suprasti dar iki vaikui pradedant kalbėti. Specialistė pateikė kelis pavyzdžius, kurie parodo, kad metas kreiptis pagalbos.
„Pirmiausia, ar jis gugavo? Jeigu vaikas neguguoja, tai tėvams yra didžiulis signalas ir jie turėtų eiti pas raidos specialistus ir žiūrėti, ar viskas gerai“, – pirmąjį signalą įvardijo logopedė.
„Dar labai svarbus momentas yra, ar vaikas ropoja. Jeigu jis neropoja, o iš karto eina, tai negerai. Kai vaikas ropoja, vyksta dešiniojo ir kairiojo pusrutulio sąveika, nes juda kojytės ir rankytės. Čia ir vystosi motoriniai įgūdžiai. Kalba ir yra kalbinė motorika.
Dažnai, kai tėveliai ateina, aš klausiu, kaip vystėsi vaiko raida. Jie atsako, kad vaikas praleido ropojimą. Koks vaikas pas mane sėdi? Trijų metų absoliučiai nediferencijuojantis nė vieno garso, kalbantis sava kalba, nekoncentruojantis dėmesio ir nenorintis kartoti, kai jo prašoma“, – perspėjo J. Pukenytė-Pauliukonienė.
Dar vienas požymis, signalizuojantis vaiko kalbos raidos vėlavimą, yra per didelis savarankiškumas: „Paskui reikia žiūrėti, kaip vaikas prašo. Tėveliai sako: veda už rankos ir rodo pirštu arba veda už rankos ir rodo tėvelių ranka į objektą. Kalbos nėra. Apsitarnauja jis pats.
Arba dar tėvai sako: „Mūsų vaikas labai savarankiškas, pats atsidaro šaldytuvą, pasiima, ko nori, įsipila vandens“. Va čia reikia labai sunerimti, kai jam metai ar pusantrų metų ir jis labai savarankiškas.“
Reikia drąsiai kreiptis pagalbos
Visų pirma, logopedė pabrėžė, kad tėvai, pamatę, kad vaiko raida vėluoja, turi kreiptis į šeimos gydytojus.
„Reikia eiti pas šeimos gydytoją. Jeigu jis sako „palaukit“, tai tuomet reiktų kelti klausimą, o ko laukti? Jeigu pagal lentelę vaikas turi apsiversti iki šešių mėnesių ant pilvo, ant nugaros ir atvirkščiai ir pradėti šliaužti, bet to nedaro, tai ko laukti? Vaikui reikia padėti.
Tai nereikia nieko laukti, negailėti siuntimų, siųsti pas logopedus, jie įvertina, siunčia į ankstyvąją reabilitaciją, kur poliklinikose būna“, – akcentavo J. Pukenytė-Pauliukonienė.
Dėl vėluojančios vaiko raidos reikia kreiptis į įvairius specialistus: „Jeigu tėveliai vaiką augina iki metų laiko ir pamatė, kad vaiko motorinė raida vėluoja, tai reikia būtinai iki to laiko kreiptis pas kineziterapeutą.
Tada, jeigu vaiko raida vėluoja, tai pediatras turi stebėti, kaip vaikas ateina į jo kabinetą: ar jis bando paduoti rankytę, kai sako „labas“, ar atsisėda, kai jo paprašo atsisėsti, ar gaudo žvilgsniu judantį objektą, ar jis tik maskatuoja ir laksto. Prie šitų dalykų prisideda dėmesio sutrikimai“, – apie specialistus papasakojo ir baigė pokalbį logopedė.
