Vaikai sprendžia savo problemas visai kaip suaugusieji - po apsistumdymo su bendramoksliais rezga keršto planus, vis dažniau griebiasi smurto ir skuba į ligoninę. Taip į vaikiškus kivirčus įpainiojami medikai, pareigūnai, mokytojai bei tėvai. Neretai tėvai imasi teisėjo vaidmens ir pakelia ranką prieš svetimą vaiką.
Taip jie užsitraukia pareigūnų nemalonę ir gali būti net teisiami.
Išvežė į ligoninę
Praėjusią savaitę Vaikų ligoninės medikai stebėjosi, kiek daug mokyklose sužalotų vaikų buvo atgabenta tiesiai iš pamokų. Nemažai jų nukentėjo nuo bendramokslių.
Trečiadienį po trečiosios pamokos keturiolikmetė „Ąžuolyno“ gimnazijos moksleivė pateko į ligoninę, nes jai buvo sumušta galva. Medikai mergaitei įtarė smegenų sukrėtimą ir paguldė ją į traumatologijos skyrių.
Kol įvykis tiriamas, pareigūnai nelinkę jo komentuoti. Panašu, kad šis mergaitės sužalojimas yra tik nedidelė jau metus su bendramoksliu besitęsiančio konflikto dalis. Abiejų vaikų tėvai, atrodo, bus linkę išvengti nemalonumų ir pretenzijų vieni kitiems nekels. Nežinia, ar vaikai pasielgs taip pat kaip suaugusieji ir sugebės nebesipešti.
Mušėsi per pamoką
Kai kurios praėjusios savaitės moksleivių muštynės kilo vidu-ryje pamokos arba per pertraukas, matant klasės draugams ar net pedagogams.
Ketvirtadienį į ligoninę pateko ir „Vyturio“ vidurinės mokyklos šeštokas. Jam nosies kaulą sulaužė bendraklasis. Vaikas gydomas ligoninėje.
Tą pačią dieną į ligoninę pateko dar vienas moksleivis. Sendvario vidurinės dešimtokui nosį sugurino taip pat bendraklasis. Ir šiam vaikinui lūžo nosies kaulas, jis taip pat gydomas ligoninėje.
Rugsėjo 30-ąją po pietų į Vaikų ligoninę atėjo penkiolikmetė P.Mašioto vidurinės mokyklos moksleivė. Mergaitė skundėsi skausmu kryžkaulyje. Medikai apžiūrėjo paauglę, patarė jai, kaip gydyti sumušimą, ir išleido namo. Paauglė pasakojo, kad ją po pamokų sumušė keturios buvusios bendraklasės.
Lupa ir mamos
Jau tapo tradicija, kad į vaikų konfliktus kišasi ir suaugusieji. „Pamario“ vidurinės mokyklos trečiokas į ligoninę pateko ketvirtadienio vidurdienį. Berniukas tikino, kad jam skauda galvą. Medikai įtarė smegenų sukrėtimą. Vaikas pasakojo, kad jį sumušė bendraklasio mama.
Policininkai bandys rasti šią moterį. Jau dabar aišku, kad ji teigs gynusi savo atžalą nuo skriaudiko. Tačiau toks teisybės įtvirtinimas moteriai gali atsieiti dideliais nemalonumais, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą už mažamečių kūno sužalojimą labai griežtai baudžiama.
Praėjusią savaitę norėdamas įprastu būdu paauklėti kaimynų išdykėlį, nemalonumų prisidarė pusamžis Kauno gatvės gyventojas. Kai sudrausminti kiemo berniūkščiai ir toliau žmogui į langus mėtė akmenukus ir slyvutes, vyras neiškentė ir pagavo patį įžūliausią. Paėmęs už ausies, dėdė vedė berniuką prie netoliese stovėjusio policininko. Tačiau užuot sulaukęs pareigūno pagalbos, išgirdo neklaužados motinos riksmą ir buvo apkaltintas net pedofilija. Medikai tvirtina, kad nuo tampymo vaikui išsivystė ausų uždegimas. Tad žmogus gali būti apkaltintas berniuko sveikatos sutrikdymu ir turės stoti prieš teismą.
Kerštauja gudriai
Vaikų ligoninės traumatologijos punkto vedėjas Kazimieras Rimdžius teigė pastebėjęs, kad vaikai iš tiesų darosi vis agresyvesni, o keršydami skriaudikams, į savo konfliktus įpainioja ir suaugusiuosius.
Pasak gydytojo, dažniausi vaikų sužalojimai - galvos bei delnakaulių traumos. Neretai pirmas į ligoninę kreipiasi tas, kuris pradėjo konfliktą. Taip nepilnamečiai tikisi būti pripažinti nukentėjusiais, o ne kaltininkais. K.Rimdžius pasakojo, jog jaunieji pacientai neretai meistriškai imituoja rimtus sužalojimus. Vieną minutę toks ligonis vemia ir vaidina, jog jam sukrėstos smegenys, o vos tik gydytojas išeina iš palatos, skuba į kiemą parūkyti.
Medikai bodisi vaikų jiems primetamo arbitrų vaidmens. „Mes turime gydyti, o ne ieškoti kaltųjų, - sakė K.Rimdžius. - Labai aiškiai matome ir suprantame, jog net dėl menko sužalojimo kreipdamiesi į ligoninę vaikai bando atkeršyti savo skriaudikams. Jie žino, kad po apsilankymo pas mus apie tai sužinos pareigūnai ir pradės tyrimą. Taip jie įvelia į nemalonias procedūras medikus, policininkus, tėvus bei pedagogus. O juk vaikų konfliktuose kaltininkas ne visada tas, kuris pakėlė kumštį“.
Smurtavo visada
Nepilnamečių reikalų specialistė Jelena Dolnikova jau daug metų bendrauja su išdykusiais, linkusiais nusikalsti vaikais ir nesunkiai įžvelgia tikrąsias jų konfliktų priežastis. Pareigūnė pastebi, jog vaikai mušdavosi visais laikais, tačiau anksčiau jų konfliktai neperaugdavo į reiškinį, kurį priversti tirti tiek daug suaugusių žmonių. Dabar medikai privalo pranešti policijai apie kiekvieną pacientą, patyrusį smurtą. Net jeigu peštukai nebepyksta vienas ant kito, mašina jau užvesta - policininkai tiria muštynių priežastį, mokyklos psichologai bei socialiniai darbuotojai stengiasi įsigilinti į konflikto priežastis, bendrauja su tėvais.
Policijos užduotis - fiksuoti vaikų nusikalstamus veiksmus. J.Dolnikovos manymu, geriau būtų, jei darbas su konfliktuojančiais vaikais prasidėtų ne po muštynių, o prieš jas. Mokytojai, klasių auklėtojai ir vaikų tėvai sužino apie bendramokslių nesantaiką gerokai anksčiau nei prasideda kruvinos vaikų peštynės. Tada ir reikėtų psichologo įsikišimo. Pareigūnė mano, kad vengti neapykantos, išmokti taikumo bei tolerancijos vaikai pirmiausiai turi šeimoje. Tėvų įsikišimas į vaikų kivirčus ieškant teisybės tėra prastas pavyzdys.
Daiva JanauskaitėLiudo Dambrausko nuotrauka
Dienraštis “Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
