Pavyzdžiui, italai, ispanai ar kitame pasaulio gale gyvenantys kubiečiai savo svečius sutinka su šviežiai spaustomis sultimis, nuolatos besišypsodami ir pasiruošę bet kada padėti. Taigi, man buvo labai smalsu išsiaiškinti, kodėl visi, kaip svetingą šalį, išskiria Gruziją? O gal patys gruzinai apie tai garsiai kalba visam pasauliui? Ar tikrai tai svetingiausia tauta pasaulyje?
Štai jau nuvykus į Kutaisį, susitikus su ten gyvenančiu lietuviu ir pradėjus kalbėti apie vietinių svetingumą, gaunu gana nukertantį atsakymą, jog svetingumas, ypač miestų centruose, baigiasi tada, kai baigiasi turisto pinigai.
Nenorėjau su tuo sutikti, tačiau viešbutyje, kavinėse, parduotuvėlėse ar vaikštant miesto gatvėse bei einant į lankytinus objektus išties nepamačiau nieko kitokio, nei bet kurioje kitoje užsienio valstybėj. Taip, svetingi, bet taip pat svetingi prancūzai, brazilai ar italai.
Kalbos, kad norint patikrinti, kokie yra tikrieji gruzinai bei įsitikinti jų svetingumu, reikia vykti į kalnus, mano planus greitai pakoregavo ir kartu su Gruzijoje gyvenančiu Vingaudu išvykome būtent ten.
Neįtikėtina Gruzijos gamta patiks visiem – kalnai, snieguotos jų viršūnės, kriokliai – neapsakomas grožis. Ir štai jau grįžinėjant į miestą, kalnuose sustojame pagaudyti vaizdų, o šalia – namas, iš kurio išeina vyresnio amžiaus vyras, klausia, iš kur atvykome, ką veikiame, kaip mums sekasi ir pakviečia į svečius atsigerti arbatos.
Oho, pagalvoju, įdomu, jog galbūt dabar pamatysiu tai, apie ką visi kalba. Užėjome į vidų – ten gruzinų šeima, du senoliai, jų dukra su sūnumi ir mes. Susėdome prie stalo ir prasidėjo.. Tikėjomės arbatos, ir jau po kelių akimirkų ant stalo buvo ne tik arbata, bet ir naminė varškė, sūris, batonas, įdaryti pomidorai, šeimininkė kepė kukurūzų bandeles, ir atrodė, kad tai niekada nesibaigs, nes lėkštės buvo pildomos visą laiką. Neįtikėtina. Sunku buvo suvokti, jog esame ne pas draugus ir dar prieš kelias minutes šių žmonių niekada nebuvo net matę, o dabar sėdime prie vieno stalo, nukrauto vaišėmis.
Ši akimirka man leido įsitikinti, jog tai tikrai gruzinai – tikrai išskirtiniai žmonės, turintys labai stiprias tradicijas, tačiau to nereikėtų tikėtis Kutaisyje, Batumyje, Tbilisyje ar kituose miestuose. Šias tradicijas galima atrasti, patirti tik išvažiavus į kalnus, kaimelius – ten žmonės kitokie. Nuoširdūs. Žinoma, reikia bendrauti ir nebijoti. Šioje šalyje puikiai susikalbėsite rusų kalba, o jei ne – padės internetas ir Google vertėjas. Beje, keliaudami į Gruziją nepamirškite užsisakyti interneto duomenų paketo keliaujantiems specialaus interneto plano, kuris jums padės sutaupyti nemažai pinigų, o su internetu po ranka galėsite jaustis lyg namuose, o man taip padeda jaustis BITĖ.
Daugiau Vaido Leliugos nuotykių iš Gruzijos pamatykite laidoje „Keliauk išmaniai“:
