Šiauliuose docentas Eugenijus Laurinaitis, psichoterapeutas, verslo įmonių lyderiams dalijo patarimų, kaip motyvuoti save ir kitus. „Vadovo darbas nėra pačiam dirbti, vadovo darbas — vadovauti, jis vadovauja pokyčiams“, — teigė E. Laurinaitis.
Pokyčiai neišvengiami
„Pagrindinis vadovo uždavinys — mokėti gyventi nuolat besikeičiančioje aplinkoje, — tvirtino oratorius. — Pokyčiai yra neišvengiami, natūralūs, nuolatiniai. Tik pokyčiai skatina kažką daryti. Jeigu niekas nesikeičia, apkerpėjame.“
Pokyčius vadovas turi sugebėti numatyti, bet visų numatyti neįmanoma, tad reikia mokėti ir atsipalaiduoti.
Kriziniais momentais būdinga pasimetimo būsena. Ar jos reikia bijoti? „Pasimetimas — tai neturėjimas atsakymo į gyvenimo iškeltus klausimus. Vadinasi, turite jį surasti. Ar galite tai padaryti, nebūdami kūrybingi? Pasimetimo situacija skatina kūrybingumą“, — sakė E. Laurinaitis.
Apie pokyčių stabdžius ir variklius
Pokyčius stabdo baimė — natūralus žmogiškas jausmas, vadinasi, reikalinga drąsa. Dar stabdo klaidinga nuostata, jog vieną ir tą patį darbą „dirbsiu iki gyvos galvos“.
Pokyčius stabdo ir įgyti tvirti įgūdžiai. Taip pat darbo grupėse įsigaliojusios nerašytos taisyklės — išsišokėlių nemėgstama. Stabdys yra ir pasitenkinimas.
Pokyčių variklis, tvirtino E. Laurinaitis, yra strategija, noras keistis. Labai svarbu ir konkurencija: „Jeigu nori išlikti, turi suvokti, jog kažkuo turi būti geresnis, protingesnis už partnerius, kolegas.“ Sparčiai keičiasi technologijos, ir prie jų taip pat reikia taikytis. Dar vienas variklis — klientų poreikiai.
Pokyčiai, anot E. Laurinaičio, kolektyve gali būti skatinami dviem būdais: spaudimu ir motyvavimu.
„Kas asiliuką gali paveikti? Arba bizūnas, arba morka. Spaudimas iš viršaus yra bizūnas, o morka — motyvavimas iš viršaus. Turite žmones vesti, įtikinti, kad bus geriau, nes toli gražu ne visi galvoja, kad bus geriau.“
Motyvavimo pradžia — tai mūsų vertybės, poreikiai ir vizijos, norai: „Keičiuosi dėl to, kad pasiekčiau tai, ko dar nebuvau pasiekęs. Motyvas turi skatinti kūrybiškumą. Dar svarbu suvokti, jeigu visą laiką mokomės iš to, ką esame padarę, tai sėkmė yra neišvengiama. Tačiau esame linkę blogus dalykus užmiršti.“
Anot psichoterapiniu, yra trys laipteliai, kuriais kopdami gyvename šiame pasaulyje: tiesioginiai išgyvenimai ir potyriai, patyrimas arba apmąstyti potyriai, išmintis.
„Tai kapitalas, iš kurio mes gyvename, — sakė E. Laurinaitis. — Kuo daugiau patyrimų apmąstome, tuo daugiau sukaupiame išminties. Todėl sakoma, Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu, ir duok proto nedaryti to, ko negaliu, — duok išminties.“
Kas šitaip lavinasi, tas išmoksta atsitiesti po nesėkmės, nes nesėkme reikia naudotis, kaip pamoka. Taip išsiugdomas atsparumas.
Motyvaciją skatinančios vertybės
„Tarptautinis tyrimas, per kurį tirta daugiau nei 50 pasaulio kultūrų, parodė, jog žmones motyvuoja daugmaž tie patys dalykai,“ — sakė psichoterapeutas. Tyrimo išvada — yra dešimt tokių vertybių.
Pirmiausia, galia. Nemažai daliai žmonių labai svarbu socialinė padėtis, prestižas bendruomenėje, siekis valdyti kitus žmones.
Labai svarbūs ir pasiekimai: aš pats to pasiekiau, ir tai socialiai priimtina. Kitus skatina malonumų poreikis. Dar kitiems svarbi stimuliacija, naujumas. Tokie žmonės turi aukštą adrenalino slenkstį. Kai niekas nevyksta, jiems tai — pelkė.
Kryptingumas taip pat motyvuoja. Kryptingi žmonės nori būti savarankiški ir mąstymu, ir veiksmais. Tokie sako: „Kaip pasakiau, taip ir bus. Tokiam reikia leisti išsikalbėti, po to jau galima su juo ir kalbėtis“.
Yra žmonių, kuriems svarbu universalumas — norima būti su visais ir visų suprastiems. Taip pat — palankumas, kai norima visiems padėti. „Bet niekada negali būti taip, kad ir vilkai būtų sotūs, ir avys sveikos. Liaudis turi savo atsakymą: galiausiai suvalgomas piemuo“, — teigė E. Laurinaitis.
Dar kitiems svarbu tradicija, komformizmas — savo norų slopinimas ir bandymas prisitaikyti prie kiekvieno. Saugumas — dar viena svarbi vertybė.
Apie komandą
„Viską turi padaryti komanda — žmonės, turintys vieną tikslą ir padedantys vienas kitam, — sakė E. Laurinaitis. — Jeigu tų dalykų nėra — jūs neturite komandos, tik atsitiktinių žmonių sambūrį, susibėgimą.“
Komanda yra daugiau negu tik jos nariai: čia vienas plius vienas nelygu dviem — lygu trims. Nes tas pliusas ir yra komanda.
Komandos efektyvumui labai svarbi yra įmonės misija. „Misijos užrašą reikėtų iškabinti virš įmonės durų, kad kiekvienas atėjęs į darbą ją žinotų. Tada galės įvertinti, ar nori ten eiti? O gal supras, kad jam tiesiog ne pakeliui“, — sakė E. Laurinaitis.
Svarbi ir vizija, konkrečių etapų vizija, nes bet kokia vizija vykdoma etapais. Būtina iškelti tarpinius tikslus ir nustatyti kiekvieno komandos nario individualią atsakomybę, kad būtų aišku, kas ką turi teisę spręsti, kas už ką atsako.
Apie informacijos tekėjimą
Anot E. Laurinaičio, komandoje yra du sprendimų priėmimo modeliai — autokratinis ir demokratinis. Autokratinis — piramidės modelis. Jos viršuje esantis vadovas turi grupelę „pašvęstųjų“, per kuriuos teka vidinė informacija kolektyve, ir jų įtaka sprendimams didelė.
„Juk ką nuspręs imperatorius, priklausys nuo to, ką jis išgirs, — teikė pavyzdį E. Laurinaitis. — Jeigu imperatoriaus ausį kirpėjas-barzdaskutys kasdien “turi“ po valandą, o ministras pirmininkas tik po kelias minutes, tai kas turi didesnės įtakos imperatoriaus sprendimams?“.
Demokratinis modelis, kai vadovas yra informacinio tinklo viduryje ir visi žino tą patį: „Demokratinis modelis suteikia daugiau galimybių, bet su demokratija yra viena bėda — sprendimai ilgai priiminėjami.“
„Komandoje pagrindinis dalykas — aš turiu būti patenkintas, kad čia dirbu, — pabrėžė E. Laurinaitis. — Jeigu žmonės bus patenkinti, jų nereikės stumdyti, viską darys patys. Pasitenkinimą duoda subalansuota darbo vieta. Kas tai yra? Darbo vietą sudaro trys dalykai: pareigos, teisės ir priemonės joms įvykdyti.“
Visi tie komponentai, anot psichoterapeuto, turi būti pusiausvyroje. Tuo tarpu neretai pareigų būna daugybė, teisių — jokių, o priemonių — „gal nupirks, gal ne“.
Komandos tikslai gali būti išoriniai, vidiniai ir asmeniniai. Kiekvienas žmogus labai nori dėmesio, todėl neretai išeinama dirbti kitur vien dėl to, jog žinoma, kad ten geresnė atmosfera.
Nereikia visko pačiam dirbti
„Pagrindinis dalykas, kuris kankina vadovus — persidirbimas, — teigė E. Laurinaitis. — Taip yra todėl, kad nemokate deleguoti savo funkcijų. Vadovo darbas nėra dirbti, vadovo darbas yra vadovauti. Tik už tai jums galima mokėti pinigus.“
Vadovas pirmiausia turi mąstyti apie globalius dalykus: kur judėsime, įvertinti, ką darome, spręsti, kokius darbus kas gali padaryti, rasti tam tinkamą žmogų. Jį radus dar reikia įsitikinti, ar darbuotojas tikrai suprato užduotį. Labai svarbu užduoties terminas, iki kada viskas turi būti padaryta.
„Tai elementarūs dalykai, bet tai yra ir konfliktų židinys, dėl ko vėliau gali būti laužomos ietys“, — mano E. Laurinaitis. O pagrindinė taisyklė motyvuojant komandos narius, anot psichoterapeuto: “Girkite prie visų, o peikite akis į akį.“
