Paskaičiuokime svetimus pinigus – tai labai smagu. Juk vieni iš pirmųjų klausimų ir mūsų olimpiniams medalininkams – plaukikei Rūtai Meilutytei ar imtynininkui Aleksandrui Kazakevičiui – buvo: „O kur jūs išleisite gautus tūkstančius?“
Jaunoji plaukikė net suglumo, nes nebuvo girdėjusi apie sportininkams skirtas premijas. Taigi galime drąsiai teigti, kad R. Meilutytė medalio siekė ne dėl pinigų. O kad už tokį darbą dar bus ir sumokėta yra teisinga. Žmonija nesugalvojo nieko gudresnio kaip pinigus, kad atsiskaityti už darbą. O čia pinigai ne tik už darbą, bet ir už sugadintą sveikatą. Garsiai apie tai beveik nekalbama, tačiau visi puikiai supranta, kad norint pasiekti aukštų rezultatų tenka pragariškai dirbti, o tai organizmui anksčiau ar vėliau atsilieps.
Ypač tokių mažų ir neturtingų šalių kaip Lietuva sportininkams, kur valstybė neturi pinigų nei normalių bazių statybai, nei geram inventoriui. Japonijoje, Kinijoje, JAV dirba mokslo institutai, kurie analizuoja, skaičiuoja, sukuria inventorių leidžiantį pasiekti geresnių rezultaų. Tad nenuostabu, kad mūsų sportininkams pritrūksta keletos centimetrų, kaip Virgilijui Aleknai, ar tūstantųjų sekundės dalių, kaip Simonai Krupeckaitei, kad užliptų ant pakylos. O tai, kad jie nuo jos tik per žingsnelį, rodo, kad mūsų pasiuntiniai olimpiadoje – tikri meistrai garsinantys Lietuvą.
Apdovanojimus už aukštus sportinius pasiekimus skiria beveik visos šalys. Lietuva numačiusi už olimpinį auksą sumokėti 400 000 litų, už sidabrą – 200 000, už bronzą – 150 000 litų. Piniginiai prizai skiriami ir už kitas prizines vietas, o jos olimpiadoje yra aštuonios.
Mūsiškių premijos, palyginti su kitų šalių, yra nemažos. Štai Rusija ir Ukraina už laimėtą olimpiados aukso medalį, paskaičiavus litais, pasižadėjo mokėti 280 000 litų, Italija – apie 500 000, o Kazachstanas – net 690 000 litų.
Ko gero, daugiausia gaus olimpinis čempionas Malaizijoje, jeigu aišku toks atsiras – beveik 2 milijonų litų vertės aukso gabalą. Tik jam sumokės ne valstybė, o dosnus rėmėjas – aukso kasyklos savininkas, pažadėjęs pirmajam šios šalies istorijoje olimpiniam čempionui tokios vertės aukso luitą. Beje, ir Lietuvos verslininkai už iškovotus medalius olimpinėse žaidynėse sportininkams nutarė atsidėkoti piniginėmis premijomis. Yra surinktas 260 000 litų prizinis fondas imtynininkams, boksininkams, dziudo ir šiuolaikinės penkiakovės atstovams. Laimėjus Londone medalius už olimpiados auksą olimpiečiams verslininkai žada išmokėti po 30 000 litų, už sidabrą – 20 000 ir už bronzos medalį – 10 000 litų.
Nelepina sportininkų tik didžiosios valstybės. Vokietija, žūtbūtinai mėginanti ištempti iš skolų duobės vos ne pusę Europos, nusprendė, kad sunkmečiu ji gali skirti savo čempionams „tik“ po 51 000 litą, Jungtinės Valstijos – 67 200, Kinija – 151 000 litų. Labiausiai pašykštėta britams – jiems valstybė nesumokės nė lito. Kiekvieno Didžiosios Britanijos čempiono garbei tiesiog jau kitą rytą išleidžiamas pašto ženklas.
Kita vertus, didžiųjų šalių sportininkai jau ir taip nenuskriausti. Savo milijonus jie gauna iš reklamos, iš komercinių varžybų. Sportas vis labiau praranda olimpinę dvasią, vis labiau komercizuojamas. Prieš Londono olimpiadą buvo paskelbtas turtingiausių joje dalyvaujančių sportininkų sąrašas. Pirmas jame – trisdešimtmetis tenisininkas iš Šveicarijos Rodžeris Federeris. Pernai jis uždirbo 152 milijonus litų. Krepšininkas iš JAV Lebronas Džeimsas (27 m.) uždirbo 148 milijonus litų, jo kolega Kobė Brajantas (33 m.) – 146 milijonus. Jiedu kartu su visa JAV komanda tapo ir Pekino olimpiados nugalėtojais. Bet argi jiems reikalinga ta JAV vyriausybės skirta 67 000 litų premija? Jiems tai nebent kišenpinigiams. Kai 2003 metais K. Brajantas buvo apkaltintas išprievartavęs viešbučio darbuotoją, atsiprašydamas žmonos Vanesos jai padovanojo 6 mln. dolerių kainavusį deimanto žiedą. Pats išprievartavimo skandalas, aišku, baigėsi sportininko išteisinimu.
Tokių milijonierų olimpiadoje yra ir daugiau. Ypač tarp tenisininkų, krepšininkų, 56 milijonus pernai uždirbo bėgikas Useinas Boltas (25 m.) iš Jamaikos ir nemažai kitų, kuriems gėda būtų skriausti savo valstybes. Jiems valstybės skirti pinigai ne daugiau kaip kišenpinigiai, kurių olimpiadoje kaip ir nereikia.
