Ukrainoje vėl kyla didesni neramumai. Pranešama, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kramatorsko ir Slovensko miestai buvo apšaudyti iš artilerijos pabūklų. Yra žuvusiųjų ir sužeistų. Apie tai socialiniuose tinkluose skelbia ir įvykių liudininkai. Kokia situacija Ukrainoje ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje radijo stotyje „Laisvoji banga“ pasakojo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ir Geopolitinių studijų centro ekspertas Vadimas Volovojus.
Petro Porošenkos pozicija kieta ir lanksti
„Antiteroristinė operacija buvo atnaujinta liepos pirmąją, nes paliaubos nedavė rezultatų – per dešimt dienų žuvo trisdešimt Ukrainos jėgos struktūrų atstovų. Mano supratimu, dabar vykstanti antiteroristinė akcija yra tiksli, proporcinga, atsargi, nenaudojama jėga tuose rajonuose, kur gyvena civiliai. Prezidentas Petro Porošenka toliau siekia taikiai sureguliuoti konfliktą. Tik tam būtina sąlyga, kad priešininkas nutrauktų ugnį ir sėstų prie derybų stato. Manau, kad Prezidento pozicija yra ir kieta, ir lanksti tuo pačiu metu“, - apie dabartinę Ukrainos Prezidento poziciją pasakoja P. Vaitiekūnas.
Anot jo, Berlyne įvyko Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kur sutarta, kaip toliau turi klostytis įvykiai konfliktui sureguliuoti. Esą nutarta, kad Ukrainos pasieniečiai su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojais dirbs Rusijos pasienio punktuose.
„Ukrainoje dabar yra visokių situacijų ir nuotaikų, tačiau normalus miesto gyvenimas nėra sutrikęs. Nors psichologinė žmonių būsena nėra rami. Visuomet pirma pokalbių tema yra agresija, invazija Rytų Ukrainoje ir pan., - tikina pašnekovas. – Kol neprasidėjo Rusijos agresija, jokio separatizmo rytuose nebuvo ir žmonės apie jokį atsiskyrimą nekalbėjo. Tai yra iš šono atvežtas konfliktas, kuris plečiasi, bet Ukrainos pajėgos bando jį stabdyti“.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas pasakoja, kad Ukrainoje trūksta koordinuotų veiksmų ir atsakymo į Rusijos propagandą, nes vien tik informacija atsakyti į karo priemones neužtenka. Esą reikėtų didesnių ir daugiau koordinuotų pastangų, mat žala valstybei jau milžiniška: „Šiandien Ukrainos finansų ministras pranešė, kad Krymo okupacija ir aneksija birželio mėnesį kainavo 74 mlrd. eurų“.
„Yra dvi išeitys – arba valdžia Kijeve žlugs, arba separatistai bus galutinai sunaikinti. Apie kažkokias paliaubas kalbėti yra sunku, - užtikrintai „Laisvajai bangai“ tarė V. Volovojus. – Ukrainos kariuomenei yra sunku. Grupuotė padidinta. Esminis klausimas dabar yra, kokios nuotaikos tvyro Ukrainos kariuomenėje. Kalbama, kad entuziazmas yra didelis, bet reikėtų skirti kariuomenę ir savanorių batalionus. Susirūpinimą kelia tai, kad nėra vienybės, yra nesutarimų, kurie komplikuoja situaciją“.
Anot pašnekovo, už separatistų „stovi“ Rusija, kuri nėra suinteresuota sureguliuoti situacijos. Todėl greičiausiai separatistai bus remiami ir kuo stipresnė bus antiteroristinė operacija, tuo daugiau paramos jie sulauks iš Rusijos. „Viešojoje erdvėje labiau vyksta diplomatiniai manevrai dėl paliaubų. O realiai Ukrainoje – pilietinis karas. Daug kas iš ekspertų kalba, kad situacija gali pasiekti tam tikrą lūžį arba artimiausiu metu, arba link metų pabaigos, kai komplikuosis Ukrainos ekonominiai procesai“, - teigia V. Volovojus.
Geopolitinių studijų centro ekspertas įsitikinęs, kad didesnė dalis jėgų Ukrainos Prezidentą P. Porošenką stumia link antiteroristinės operacijos atnaujinimo. Bet jei kas nepasiseks, jis galės keisti žmones, sakydamas, kad nesiseka ir taip konsoliduoti savo valdžią. Pavyzdys, esą, jau yra – kai Prezidentas skelbia paliaubas, o gubernatorius jų atsisako, tai parodo, kad tikrai reikia konsoliduoti valdžią.
