Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas po susitikimo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovais tvirtino, kad kol kas apie Ūkio banko nacionalizavimą nėra kalbama. Pasak jo, Ūkio banku kol kas, be Šiaulių banko, niekas nesidomi.
Pasak V. Vasiliausko, šiuo metu svarstomi galimi keli Ūkio banko problemos sprendimo būdai. „Pats griežčiausias variantas, jeigu nebus matoma perspektyvų, yra bankrotas“, – teigė Lietuvos banko vadovas. Pasak jo, kiti variantai yra atskirti sveikąją banko dalį ir perleisti sveikąjį turtą bei įsteigti vadinamąjį tarpinį banką ir jam perleisti tą sveikąją dalį.
Vis dėlto kol kas, kol nėra laikinojo administratoriaus išvadų, kalbėti apie konkretų sprendimą per anksti. „Numatyta sprendimą priimti kiek įmanoma greičiau. Administratorius įpareigotas per šešias dienas pateikti išvadas. Mes planuojame tas išvadas turėti penktadienį arba vėliausiai šeštadienį. Per savaitgalį turėtume apsispręsti“, – pareiškė Lietuvos banko vadovas.
Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos bankas su Ūkio banku dirbo jau ilgą laiką. Lietuvos banko tikslas buvo sumažinti susijusių asmenų paskolų portfelį, nes tai buvo esminė Ūkio banko problema.
„Bankui išduodant paskolas susijusiems asmenims nevaldoma rizika. Čia yra esminis dalykas“, – pagrindinę Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo klaidą įvardijo V. Vasiliauskas. „Kai nueini nuo klasikinės bankininkystės principų, paslysti labai lengva“, – tvirtino Lietuvos banko vadovas.
Pasak V. Vasiliausko, Ūkio banko padėtis turės įtakos ir kitoms grupės įmonėms: „Ūkio bankas yra ŪBIG imperijos dalis. Aš manau, kad tas ryšys bus tiesioginis.“
V. Vasiliauskas tvirtino su V. Romanovu šiuo metu susitikti neketinantis. „Su V. Romanovu labai intensyviai bendravome pastaruoju metu. Nežinau, ką dabar galėtume vienas kitam pasakyti“, – pareiškė V. Vasiliauskas. Pasak jo, paskutinį kartą su pagrindiniu Ūkio banko akcininku jis matėsi praėjusią savaitę, antradienį.
V. Vasiliauskas leido suprasti, kad minėtas bendravimas su ponu V. Romanovu nebuvo itin malonus, nes Ūkio banko savininkas nebuvo nusiteikęs itin geranoriškai. Pasak V. Vasiliausko, normaliai bendrauti su Ūkio banku pradėta tik pasikeitus banko administracijos vadovui, t. y. nuo praėjusių metų spalio. „Tik tuomet pradėjome normaliai bendrauti, tačiau obuolys jau buvo per daug supuvęs“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
„Ūkio banko padėtimi rūpinuosi jau nuo 2011 metų pabaigos. Iš karto po „Snoro“ pradėjo skaudėti „Ūkis“. Jis skaudėjo jau žymiai anksčiau. Keliesi ir guliesi su tais bankeliais“, – teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdyba Ūkio banko veiklą apribojo antradienį. Toks sprendimas priimtas įvertinus inspektavimo ataskaitą ir kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis bei siekdama apsaugoti visuomenės, indėlininkų ir kitų klientų interesus.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus šiandien Lietuvos banko pateiktą informaciją apie inspektavimo metu nustatytus 2005–2012 m. sudarytus įtartinus sandorius.
Paskirtas laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas per šešias darbo dienas turės pateikti siūlymus, ką toliau daryti su banku. Šiuo metu Ūkio bankas nebeteikia finansinių paslaugų, vadinasi, negrąžina ir indėlių.
