„Žinau, kaip ten viskas vyko – niekas su ginklais nevertė balsuoti. Kur dabar dėsit tuos žmones, kurie išėjo su džiaugsmo ašaromis akyse? Kur dėsit 1,2 mln. žmonių, kurie taip balsavo? Jeigu Krymo žmonės nutartų prisijungti prie Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Amerikos, irgi pritarčiau jų nuomonei. Man nesvarbu, ką nutarė Krymo ar Rusijos valdžia, man svarbi žmonių nuomonė“, – taip apie daugelio pasaulio valstybių nepripažįstamus vadinamojo Krymo referendumo rezultatus mąsto Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
Interviu LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ V. Uspaskichas tikino, kad Rusijos pareigūnai per jį niekaip negalėtų daryti įtakos Lietuvos politikai, o jei mūsų šaliai kiltų grėsmė, jis stotų jos ginti.
- Prisiminkime valdančiosios daugumos ultimatumą prezidentei. Jūs pats tada gana įžeidžiančiai atsiliepėte apie jos pasisakymą, vadinote tai „prezidentūros valytojos plepalais“. Jau nurimote?
- Žinote, man dėl to nėra jokių problemų – ji įžeidžia, aš įžeidžiu. Viskas gerai. Valdančioji koalicija nutarė kreiptis į prezidentę, kad ji patvirtintų arba paneigtų savo pasisakymą. Buvo kalbama ir apie specialios komisijos sukūrimą. Nežinau, kodėl ir kam reikėjo skaldyti visuomenę tokiais pareiškimais. Šiandien politinė taryba nutarė pakartotinai kreiptis į D. Grybauskaitę, nes diplomatai turi bandyti diplomatiškai spręsti tokius konfliktus.
- Bet prezidentė turi teisę nepasitikėti pareigūnais, ar neturi? Kaip Jūs manote?
- Turi tokią teisę, bet norint tokiais pasisakymais švaistytis viešai – reikia turėti įrodymų.
- Įsivaizduokite, kad Jūs esate Lietuvos prezidentas. Jūs dalintumėtės informacija su atstovais partijos, kurią įkūrė žmogus, susikrovęs kapitalo iš tarpininkavimo „Gazprom“, žmogus, kuris turi verslą Rusijoje, yra rusas ir su Rusija yra susijęs tiek emociniais, tiek finansiniais ryšiais? Jūs juo ir jo aplinka pasitikėtumėte kalbėdamas apie nacionalinio saugumo klausimus, liečiančius ir Rusiją?
- Visų pirma tai yra desperatiški dalykai. Vien tai, kad prezidentu išrinkta buvusi komunistė, Burokevičiaus partijos narė, dėsčiusi buvusioje aukščiausioje partinėje komunistų mokykloje – tai jau yra nonsensas. Kitas dalykas, tai, ko jūs klausėte, – žinoma, nepasitikėjimas gali būti, bet skirtingai nuo kai kurių, aš nebuvau nei komunistas, nei komjaunuolis. Gimiau Šiaurėje, tremtinių miestelyje, todėl mano biografija pakankamai švari. Be to, aš daviau priesaiką Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Aš nežaidžiau, padariau tai rimtai. Todėl jeigu yra koks nors pagrindas minimi nepasitikėti, reikia „dėti“ įrodymus ant stalo, o ne švaistytis tokiais įžeidimais.
- Kas šiuo atveju turi įrodinėti – ar prezidentė, ar Jūs? Juk yra akivaizdu, kad Jūs esate susijęs su Rusija. „Gazprom“ tarpininku taip pat turbūt nėra tampama vien dėl gražių akių?
- „Gazprom“ tarpininku aš niekada nebuvau.
- Buvote. Jūs turėjote akcijų įmonėse, kurios į Lietuvą importavo gamtines dujas iš Rusijos.
- Ne aš importavau, nebuvau savininkas. Akcijų turėjau gal tik apie 5 proc. – už jas sumokėjau didžiulius pinigus. Mes tiesiog teikėme produktą – tai skirtingi dalykai.
- Na, bet Jūs netgi viešai girdavotės gerais santykiais su „Gazprom“ vadovybe.
- Man tuo metu reikėjo susitikinėti. Manau, tai normalu. Šiuo metu nė vieno to paties žmogaus nėra „Gazprom“ komandoje. Dabar visa aplinka „Gazprom`e“ – V. Putino.
- Pone Uspaskichai, koks Jūsų verslas Rusijoje?
- Tai yra prekybos centrai. Jų Rusijoje labai daug. Tačiau tai ne nafta, ne dujos, ne auksas, ne iškasenos, todėl nematau jokios problemos.
- Įsivaizduokite Rusijos pareigūnus, kurie nori daryti įtaką Lietuvoje. Jūs esate įtakingas politikas, todėl Rusijos pareigūnai būtų visiški kvailiai, jeigu nebandytų per Jus daryti įtakos Lietuvoje.
- Jūs tikrai esate kvailiai. Aš – viešas asmuo, visiškai atviras ir net neprieinu prie jokios slaptos informacijos. Pats taip norėjau. Šnipai yra kitaip parenkami. Negi Jums aiškinti tokius elementarius dalykus?
- Jūs kalbate lygiai tokiais pačiais žodžiais kaip Seimo pirmininkė.
- Negirdėjau, ką ji kalbėjo, bet galiu dar kartą pakartoti: aš prisiekiau Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Todėl jei kyla bent menkiausia abejonė – „dėkit“ faktus ant stalo. Kodėl aš turiu kažką įrodinėti? Įrodyti turi tas, kuris pasako. Aš šiuo atveju turėčiau aiškintis tik dėl „valytojos kalbų“. Nesvarbu, kad aš rusas – mano vaikai čia gyvena. Jie gimė čia ir myli Lietuvą. Jeigu bus bet kokia agresija prieš Lietuvą, nesvarbu, ar iš Rusijos, ar Amerikos, aš stosiu jos ginti, nes čia gyvena mano šeima, mano vaikai čia yra.
- Grįžtant prie koalicijos ultimatumo prezidentei. Jūs davėte jai dar laiko, o kas toliau? Turbūt akivaizdu, kad prezidentė Jums nepateiks jokių įrodymų.
- Nepateiks todėl, kad jų nėra. Jeigu tik būtų mažiausia galimybė – būtinai parodytų. Aš visiškai ramus dėl šito. Manau, partija reikalaus kažką toliau daryti. Juk Darbo partija – ne vien Uspaskichas. Labiau įžeisti turi būti jie, o ne aš. Manau, partija taip paprastai neturėtų visko palikti.
- Ką turite omenyje?
- Nežinau, aš ne teisininkas, reikia su jais pasikonsultuoti. Ar galima eiti teisiniu keliu, ar galima tik politiniu, gal reikia kokią komisiją kurti Seime. Manau, tokie galimi scenarijai.
- Pone Uspaskichai, ar Jūs, švęsdamas dukros vestuves Rusijoje, turėjote galimybę paklausyti Vladimiro Putino kalbos pirmadienį?
- Ne, man buvo įdomiau „pachmielą“ su svečiais padaryti negu klausyti kalbų. Bet per žinias nuotrupas teko girdėti.
- Jums patiko tai, ką girdėjote?
- Ne viską girdėjau. Aš esu žmonių pusėje. Jeigu jie 96 proc. padarė pasirinkimą, aš stoju jų pusėn.
- Jūs manote, kad tai buvo sąžiningas referendumas? Įvedus kariuomenę?
- Aš ne tikiu, aš žinau. Turiu ten labai daug draugų. Pačiam teko tarnauti šalia Ukrainos, ten mano brolis palaidotas, du sūnėnai gyvena su vaikais. Žinau, kaip ten viskas vyko – niekas su ginklais nevertė balsuoti. Tie žmonės, kurie išėjo su džiaugsmo ašaromis, kur juos dabar dėsit? Kur dėsit 1,2 mln. žmonių, kurie taip balsavo? Jeigu Krymo žmonės nutartų prisijungti prie Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Amerikos, aš irgi pritarčiau jų nuomonei. Man nesvarbu, ką nutarė Krymo ar Rusijos valdžia, man svarbi žmonių nuomonė.
- Jūs tikite, kad referendumas buvo suorganizuotas sąžiningai? Kai kuriuose miestuose, esą, balsavo 123 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.
- Aš turiu tiesioginių įrodymų iš žmonių, kad jie ėjo su džiaugsmu balsuoti. Aš bendrauju ne per spaudą, ne per tarpininkus. Aš matau, kas ten vyksta. Man nereikia iš Lietuvos, Rusijos ar Europos žiniasklaidos gauti informacijos. Aš ją gaunu tiesiogiai iš žmonių, kurie ten gyvena, ten gimė.
- Jūsų nuomonė šiuo klausimu visiškai skiriasi nuo partijos pirmininkės Loretos Graužinienės. Tačiau ji taip pat sako, kad tai – tik jos asmeninis požiūris. Ar Darbo partija pareikš bendrą poziciją?
- Nenoriu nei raginti, nei skatinti partijos. Kiekvienas tikrai turi turėti savo nuomonę šiuo klausimu. Kaip jūs ir sakėte, gimiau Rusijoje, esu rusas, todėl nenoriu, kad dėl tokių subjektyvių dalykų mano nuomonė turėtų įtakos partijos pozicijai. Bet mūsų partija turi aiškias pozicijas: mes balsavome už įstojimą į NATO, už stojimą į ES, aš asmeniškai niekada nebuvau prieš atominės elektrinės statybą ar NATO bazių dislokavimą Lietuvoje.
Darbo partijos veiksmai rodo visiškai kitką, negu mums norima primesti. Prisiminkite, tie, kurie buvo prieš atominės elektrinės statybas, buvo vadinami rusų šnipais. Aš balsavau už ir tai viešai deklaravau. Aš už eurą – tai taip pat visi žino. Taip pat prisiminkite, kad aš daugiausiai priešinausi „Lietuvos dujų“ pardavimui rusams. Prieš jus sėdi rusas, kuris A. Brazausko prašymu vyko į Rusiją derėtis ir pasiekė susitarimą dėl Lietuvos ir Rusijos sienų.
- Sakote, kad priešinotės „Lietuvos dujų“ pardavimui „Gazprom“. Tuo metu tai buvo įvertinta kaip Jūsų kerštas dėl to, kad buvote pašalintas iš tarpininkavimo verslo.
- Dabar galite visaip tai interpretuoti, o aš sakau, kaip buvo. Aš priešinausi strateginio Lietuvos turto pardavimui. Turto, kuris reikalingas ir naudingas Lietuvai ir jos žmonėms.
- Jūs sakote, kad jeigu prezidentė neįrodys savo teiginių, jos laukia kažkokios sankcijos iš koalicijos pusės?
- Nekalbu apie jokias sankcijas. Manau, tai jos sąžinės reikalas. Tas purvas liks ant jos sąžinės, žmonės tai žinos ir tai irgi yra gerai. Tegu žino žmonės, kas ir kokia pas mus prezidentė. Apskritai visa šita situacija – kodėl mes gąsdiname žmones, kodėl silpniname save? Keliame kažkokį ažiotažą ir nuolat kalbame, kad mes silpni, kad kažko nepadarėme, kažko nesugebėsime. Aleksandras Makedonietis nugalėjo dešimt kartų didesnes kariuomenes, nes visada savo kariškius nuteikinėjo, kad jie yra stiprūs ir jie nugalės. O pas mus? Verkia ten, verkia ten. Tai ko valdžia gali norėti iš mūsų kariuomenės ir žmonių?
- Sakote, kad negalima skaldyti, bet Jūsų paties pozicija prieštarauja oficialiai valstybės pozicijai. Visos Europos pozicijai.
- Klausykit, aš sakau, kad man nesvarbu, ką kalba Rusijos ar Krymo valdžia. Man svarbu, ką pasakė tas milijonas žmonių. Aš pritariu žmonių sprendimui, o visa kita manęs nedomina. Žmonės taip pasirinko ir nekvestionuokime jų nuomonės. Lietuviai nusprendė nestatyti atominės elektrinės ir, nors aš esu už šį projektą, aš gerbiu ir vertinu žmonių nuomonę.
- O jeigu Rusija sugebėtų suorganizuoti kokią nors apklausą, pavyzdžiui, Šiaurės Estijoje? Ir ten rusų dauguma balsuotų už prisijungimą prie Rusijos?
- Nereikia lyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tai visiškai skirtingos valstybės su savo žeme ir žmonėmis. Krymą perdavė administruoti Ukrainai tik kažkokiu vienu parašu ir niekas neklausė žmonių, ko jie nori. O Baltijos valstybės – visiškai kitokia situacija, jos buvo okupuotos.
- Aš kalbu apie rusakalbių regionus. Lietuvoje tai gal sunkiau „praeitų“, bet Latvijoje, Estijoje?
- Kryme žmonės gimė, ne atvažiavo. O pas mus... Aš esu atvažiavęs, todėl net neturėčiau moralinės teisės kažko reikalauti iš Lietuvos. Tai yra Lietuvos žemė, man ji yra vientisa. Taip pat yra su Latvija ir Estija, tačiau Krymas – visiškai kitas dalykas. 150 m. ten stovi Rusijos kariškiai, visiškai kitas Sevastopolio statusas. Tai visiškai skirtingi dalykai.
