Šiuo metu populiariausios Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho nuomone, prezidentė persistengė ir pažeidė taisyklę būti neutralia ir nešališka, ir būti visiems vienodai lygiateisiška.
„Čia prezidentės reikalas. Bet demokratinėje teisinėje civilizuotoje valstybėje taip prezidentai nedaro. Ypač rinkimų išvakarėse“, - D. Grybauskaitės pozicijos išdėstymą vertino V. Uspaskichas.
Jo manymu, vienintelis dalykas, kuo ši Vyriausybė galėtų išsiskirti, - tai faktas, kad ji išbuvo visą kadenciją. „Galima galbūt iš žmogiškosios pusės pažymėti premjerą, kad jis užsispyręs dėl savo įsitikinimų, nors jie ir būna klaidingi bei žalingi valstybei“, - svarstė jis.
Darbietis savaip įvertino prezidentės akcentuotus teigiamus 15-osios Vyriausybės darbus.
Ekonomika ir krizės suvaldymas
„Vyriausybė kaip savo nuopelną priima tai, kad ji suvaldė viešuosius finansus ir finansus apskritai. Tai yra visiškas absurdas. Šiandien kai kurie Europos Sąjungos (ES) vadovai, girdami Lietuvą, nežiūri į Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūrą. Tie, kurie domisi, visiškai nesižavi Lietuvos ekonomika“, - tikino politikas ir pridūrė, kad Vyriausybė per keturis metus valstybės skolą padidino tris kartus, o šie rodikliai liudija, kad Lietuva procentaliai skolinosi daugiausiai iš visų ES šalių.
Europarlamentaras pabrėžė, kad ši Vyriausybė nuo 2008 metų iš ES kasmet gaudavo beveik 5 milijardais litų daugiau negu 2008 metais, beveik 3 milijardais daugiau negu praėjusiais metais, t.y. pinigai buvo neuždirbti, o padovanoti Lietuvai, jie buvo įsisavinti ir įtraukti į BVP, tokiu būdu ženkliai pagražinant BVP rodiklį. Tačiau svarbu pažymėti, kad ES papildomų pinigų sąskaita augimas – nėra Vyriausybės nuopelnas.
„Bet – kai ši Vyriausybė 2012 metais padengė didžiąją dalį viešojo sektoriaus iš paskolintų pinigų, tai yra apie 5 milijardus, ir visa ta suma pateko į BVP, tokiu būdu rodiklis buvo pagerintas papildamai beveik 5%. Todėl tai apgavystė, nes realaus augimo nėra“, - paaiškino V. Uspaskichas.
Taip pat jis priminė, kad Sodros fondas tiesiogiai iš banko paėmė daugiau nei 1,5 milijardo litų kreditą, kuris bus padengiamas būtent iš valstybės biudžeto, nes daugiau nėra iš kur, vadinasi, reikės papildomai pasiskolinti pinigų, todėl ši suma, t.y. 1,5 milijardo litų yra dar 1,5 proc. paslėpto BVP minuso.
„Nekalbant apie valstybines įmones, kurios turi mokėti valstybei dividendus, bet neturėdamos tam pinigų, buvo priverstos imti kreditus iš bankų. Nekalbant apie tai, kad per šią kadenciją beveik pusantro karto padidėjo savivaldybės skola, kas taip pat bus didžiulė našta“, - vardijo V. Uspaskichas.
Anot jo, net jei ir nekreiptume dėmesio į papildomus ES pinigus, vis tiek jų nereikia grąžinti ir jie buvo investuoti į valstybės ūkį, ir nors tai ir nėra šitos Vyriausybės nuopelnas, jie realiai didina BVP rodiklį. Bet skolintus pinigus drąsiai galima atimti iš BVP rodiklio, nes jie pravalgyti, niekur neinvestuoti ir juos dar reikės grąžinti, plius reikės grąžinti Sodros 1,5 milijardo litų skolą iš banko.
„Tad jeigu šiandien paskaičiuotume, ką sukuria pati valstybė ir koks būtų BVP rodiklis arba ekonomikos augimas, gautųsi minus 5 proc. smukimas, o ne augimas. Džiaugtis tokiais rezultatais nevalia, džiaugtis ir apgaudinėti save, žmones ir ES vadovus, kad yra kitaip, yra nusikaltimas“, - konstatavo V. Uspaskichas.
Energetinė nepriklausomybė
DP lyderis negailėjo kritikos ir tam, kad prezidentė gyrė Vyriausybę dėl pasiekimų energetikos srityje. Jo manymu, kol kas nebuvo pasiektas nei vienas teigiamas rezultatas, o visuomenė ir vėl buvo apgaudinėjama.
„Vyriausybės paskaičiavimais, 2011 metais išreklamuotas terminalas kainuos 600 mln. litų, o kai buvo patvirtinta programa 2012 metais, ši suma išaugo iki 2,4 mlrd. litų. Tai yra didžiulė apgavystė. Toks ekonomikos ir valstybės galimybių neišmanymas stipriai padidins dujų kainą ateityje“, - komentavo jis. Pasak V. Uspaskicho, jau dabar matosi, kad šis alternatyvus dujų tiekimo šaltinis bus našta tiek valstybei, tiek vartotojams, ir mažins konkurencingą aplinką mūsų verslui.
Dėl atominės elektrinės, jo manymu, kol kas irgi „stipriai plaukiojama ore“, ką patvirtina ir Latvijos bei Estijos premjerai, kurie nesutiko pasirašyti bendros įmonės įkūrimo dokumentų iki tol, kol negaus atsakymo į klausimą, ar ekonomiškai šis objektas bus naudingas. V. Uspaskicho nuomone, dar anksti kalbėti apie tai, kad Vyriausybė pasirūpino nepriklausoma energetika ateityje, nes kol kas dar kyla didžiulis klausimas, ar Latvija ir Estija prisijungs prie šio projekto. Jeigu neprisijungs, jis paprasčiausiai nebus įgyvendintas.
„Šis prezidentės pagyrimas su didžiuliu avansu – didžiulė visuomenės apgavystė rinkimų išvakarėse. Ji ne tik išreklamavo ir išgyrė šios Vyriausybės pasiekimus energetikoje, bet ir neapibrėžė jų logika“, - svarstė politikas.
Darbietis taip pat priminė, kad 2012 metais sumažėjusios bedarbystės rodikliai taip pat nėra verti pagyrų – juk jie sumažėjo ne darbų sukūrimo sąskaita, o dėl ištremtų iš Lietuvos į emigraciją tautiečių. Jo manymu, ir tai, kad Vyriausybės sukurtoje ateities kadencijos 2012 – 2016 metų programoje nėra nei vieno punkto apie investicijas į generuojančią ekonomiką, konkurencingą verslą ir palankesnę investicinę aplinką, reiškia, kad darbo vietos nebus kuriamos.
„Darbo vietos kuriamos tik tada, kada ateina naujos investicijos. Visiškai nieko nieko nedaroma, kad nacionalinis verslas galėtų lengviau konkuruoti vidaus rinkoje su importu. Jų programoje taip pat nėra nei vieno punkto apie kovą su šešėliu ar korupcija“, - negailėjo kritikos V. Uspaskichas.
„Jeigu pradėsime tokius rezultatus girti, tai gerbiamieji, valstybės lauks labai sunkus laikotarpis. Ateityje ne tik nesugebėsime užtikrinti viešojo sektoriaus finansavimo subalansavimo, bet ir sunkiai apsaugosime žmones nuo bado“, - teigė politikas.
