Valdančiosios partijos ir Valstiečių liaudininkų sąjunga pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Tris atstovus Seime turintys valstiečiai įsipareigojo nereikšti ir nepalaikyti interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe. Visiškai suprantu konservatorių lyderį Andrių Kubilių, kuris nori sustiprinti koaliciją. Galiu suprasti ir mažus valdančiosios koalicijos partnerius, kurie bijo prarasti turimus postus. Galėčiau suprasti ir valstiečius liaudininkus, jeigu jie pareikštų, kad išeina iš opozicijos ir įeina į valdančiąją daugumą — tai būtų atvira ir skaidri politika.
Sveiko proto turintiems žmonėms, politologams ir apžvalgininkams sunku būtų suprasti valstiečių įsipareigojimą remti valdančiąją koaliciją iki rudens, t.y. iki kitų metų biudžeto priėmimo. Man tokios politinės terminologijos iki šiol dar neteko girdėti. Valstiečiai, pasirašydami susitarimą, įsipareigojo remti A. Kubilių, bet pasiliko opozicijoje. Civilizuotoje demokratinėje valstybėje tokios praktikos nėra ir negali būti! Dar įdomiau, kad jie su A. Kubiliumi sutarė, jog jis skirs kažkokias išmokas. Įdomu, iš kur premjeras gaus pinigų? Gal iš savo kišenės? O jeigu ne, tai iš mokesčių mokėtojų kišenės. Kyla klausimas, ar A. Kubilius iki šiol nežinojo, kad tokių išmokų reikės? Tokie veiksmai dar labiau diskredituoja Lietuvos politiką ir politines organizacijas, kurios ir taip turi mažą žmonių pasitikėjimą.
Galbūt šios sutarties pasirašymas kažką ir nudžiugino, bet tie, kurie supranta, kas yra demokratinė santvarka, kuriems demokratijos vertybės yra ne tuščias žodžių junginys, o sąvoką „respublika“ jie supranta pažodžiui, t.y. kaip viešą reikalą, turėtų gedėti. Tuo labiau, kad Europos sąjunga, kuriai priklauso ir mūsų šalis bei pagal kurios propaguojamas vertybes mes gyvename, dar nesugalvojo kito — geresnio valdymo modelio — kaip tik demokratinis modelis.
Keista, gėda ir apmaudu, kad konservatoriai, nuo pat savo susikūrimo Lietuvos politinėje erdvėje užėmę demokratijos vertybių ir respublikinio valdymo gynėjų nišą, kartu su valstiečiais gimdo neįgalų politinį kūdikį, kuris veda prie Lietuvos demokratijos devalvacijos, išsigimimo ir galiausiai — jos žlugimo. Ko taip trokšta Lietuvos priešai.
Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich
