Apie Roną sužinojau, kai 1996-aisiais pasklido gandas apie jo, Roberto Nuricko ir Stepheno Larabee parašytą studiją „The Baltic Puzzle„ („Baltijos galvosūkis“). Tada, likus metams iki NATO viršūnių susitikimo Madride ir sprendimo dėl pirmos Vidurio Europos šalių bangos pakvietimo į NATO, mes, lietuviai, kartu su latviais ir estais beatodoriškai beldėmės į NATO duris, emocionaliai ir teisingai argumentuodami už savo narystę Aljanse. Nors jau darėsi akivaizdu, kad tik Vyšegrado valstybės gali buti pakviestos.
Vakariečiams tada atrodė nesuvokiama, kaip Baltijos valstybes būtų galima pakviesti į NATO. O mes su profesoriaus Vytauto Landsbergio, Estijos prezidento Lennarto Meri ir kitu vardais metėme moralinį iššūkį: jei NATO plėsis be Baltijos valstybių, bus naujas Miunchenas.
Tada, 1996 m. pavasarį, netikėtai pasirodė RAND korporacijos studija, užsakyta Vokietijos ir JAV vyriausybių, kaip spręsti „Baltic puzzle„. Jos autoriai buvo R. Asmusas, R. Nurickas ir S. Larabee. Ji mums labai nepatiko, kad nuoširdžiai ir realistiškai siūlė baltams savikritiškai įvertinti, jog, pirma, nesame pasiruošę narystei NATO, antra, jog kai kas netiki Baltijos valstybių “apginamumu", trečia, jų pakvietimas į NATO pakirstų santykius su Rusija.
Todėl RAND autoriai siūlė:
1) labiausiai konservatyviai-liberaliomis ekonomikos reformoms (mažinant mokesčius ir atsiveriant Vakarų kapitalui bei prekybai) pažengusią Estiją pakviesti deryboms su ES, tokiu būdu paskatinant Lietuvą ir Latviją atsisakyti komunistinio bagažo (tuomet jose dar buvo jaučiama pokomunistinių politinių partijų įtaka ir būta abejonių dėl laisvos rinkos, laisvos prekybos bei atsivėrimo Vakarams); 2) suteikti tam tikrą NATO perspektyvą; 3) paskatinti Baltijos valstybes stiprinti pasitikėjimą santykiuose su Rusija, kad būtų išblaškytos kai kurių Vakarų šalių abejonės, jog Baltijos valstybių narystė NATO ir ES gali sukelti papildomą įtampą ar net Vakarų-Rusijos konfliktą (dėl to inicijavau Lietuvos angažavimosi Karaliaučiuje politiką).
R. Asmuso Baltijos strategija buvo aptarta NATO ir ES strategų bei galiausiai neformaliai palaiminta. Atsakydami į tai su tuometiniu užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu sukūrėme kontrakoncepciją: vieną tvirčiausių iš Baltijos valstybių (suprask - Lietuvą) - į NATO, kitą (Estiją) - į ES, o jos abi padės Latvijai ir viena kitai vėliau tapti tiek ES, tiek NATO narėmis. Tokiam požiūriui vienu metu pritarė tokie įtakingi JAV politikai, kaip dr. Zbignewas Brzezinski.
Vis plačiau Europos ir JAV politikų bei diplomatų sluoksniuose cituojama R. Asmuso studija 1996 m. pavasarį buvo pristatyta gana neįprastai pusiau viešame CŽV renginyje Čikagoje, kur kalbėjo nemažai pranešėjų, įskaitant ir prezidentę - tuometę ambasados JAV ekonomikos patarėją Dalią Grybauskaitę, dabartinį Estiojs vadovą Toomą Hendriką Ilvesą. R. Asmuso studijos pristatymo klausėsi ir ją komentavo būsimasis prezidentas Valdas Adamkus, V. Landsbergis, Gediminas Kirkilas, Albinas Januška bei aš.
Mes, pastarieji keturi, atvykome į Čikagą nekviesti, sužinoję diplomatiniais kanalais iš ambasadoriaus Alfonso Eidinto apie tokį „slaptą„ renginį ir nusprendę pademonstruoti diplomatinį protestą „blogiečiui“ R. Asmusui bei ktitiems amerikiečiams. Prof. V. Landsbergis savo kalboje pavadino R. Asmuso, R. Nuricko ir S. Larabee pasiūlymus naujais Miuncheno sandoriais„, kiek vėliau aš spaudoje pavadinau šias rekomendacijas „nauju Molotovo-Ribbetropo paktu“.
Žinau, kad Ronas buvo labai įsižeidęs ir viešai net atkirto prof. V. Landsbergiui: „Don't shoot the messenger„ („Nenušaukite žinios nešėjo“). Pripažinęs, kad gyvenime gerbiąs V. Landsbergį už komunistų režimo sugriovimą lygiai kaip Lechą Walęsą bei Vaclavą Havelą, ir išgėręs grafiną vandens is jaudulio paliko maždaug 700 žmonių auditoriją. Po to A. Januška atsigręžė į mane ir tarė: „Nėra kitos alternatyvos, kaip tapti Rono draugais".
Tokiais ir tapome. Ne tik asmeniniais - artimai susibičiuliavo ir mano bei Rono šeimos. Jie mus globojo tarnybos Vašingtone metu, lankėsi pas mus Vilniuje ir sodyboje Utenos rajone, nuolatos susitikdavome ir palaikydavome ryšį, kuomet Ronas su žmona Barbara ir sūnumi buvo Briuselyje. Ten Ronas, atstovaudamas ir vadovaudamas Vokietijos Marshalo fondui, inicijavo ir kelerius metus iš eilės rengė Briuselio forumą, kur JAV ir ES valstybių vadovai bei politikos tyrinėtojai neformaliai aptarinėja svarbiausius tarptautinius politikos klausimus. Įvertindama Rono patirtį, analitines įžvalgas ir pažintis Europoje, 1997 m. tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright paskyrė jį savo pavaduotoju Europos klausimams. Rono studija apie Baltijos valstybių narystę ES ir NATO bei santykius su Rusija tapo Vakaru šalių kelrodžiu. Ronas buvo ir JAV-Baltijos chartijos, kuri numatė, kad JAV sukurs sąlygas, padėsiančias Baltijos valstybėms peržengti narystės NATO slenkstį, autorius.
Chartiją 1998 m. pasirašė JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai Billas Clintonas, Algirdas Brazauskas, Guntis Ulmanis bei L. Meri. Pastaraisiais metais R. Asmusas daugiausiai laiko skyrė JAV ir Europos santykių stiprinimui, Gruzijos teritoriniam vientisumui ir integracijai.
Barackui Obamai tapus JAV prezidentu, Ronas buvo kandidatas į aukštas pareigas Valstybės departamente ir Nacionalinio saugumo tarnyboje. Tačiau klastingas vėžys pakirto jo sveikatą. Ronas kovojo iš paskutiniųjų pastaruosius trejus metus, nuolatos rašydamas apie savo sveikatos būklę ir tarptautinės politikos aktualijas pats, o kai jau nebegalėjo, tai darė žmona Barbara.
Amerikos vokiečių šeimoje išaugęs R. Asmusas Lietuvos narystės ES ir NATO priešaušryje, kai dar daugelis lietuvių negalėjo to tikėtis, vienai JAV radijo stočiai pareiškė, kad jis akimirksniu neabejodamas siųstų užaugusį savo sūnų Eriką, kuriam tuo metu buvo tik penkeri, kariauti už Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvę. Jis visada liks mano ir, manau, mūsų visų atmintyje, nors tik nedaugelis žino apie jo neįkainojamą indėlį formuojant geostrateginius Europos bei Šiaurės Amerikos lyderių sprendimus dėl mūsų laisvės, gerovės ir mepriklausomybės garantų - narystės ES ir NATO.
Atleisk, Ronai, kad mes klydome ir prieš 15 metų bandėme pakirsti politinės žinios nešėją - nuoširdų draugą ir patarėją, padėjusį pakeisti tuometinę realiją į siekiamybę. Amžiną atilsį tau, Ronai. Tavo tikėjimas ir aistra laisvės bei nepriklausomybės vertybėms išliks mums kelrodžiu ir paskata.
Vygaudas Ušackas
Europos Sąjungos specialusis atstovas Afganistane, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras
