Pagrindinis liudytojas Vilniaus valdžios korupcijos byloje Vidas Urbonavičius teigia, jog dėl nieko nesigaili ir yra įsitikinęs, kad jo „dėka“ STT įkliuvę politikai stengsis jį žūtbūt sukompromituoti.
Šios savaitės žmogus - politikas, kurio pavardė pastaruoju metu minima bene dažniausiai. Jo nuotraukos spausdinamos dažniau nei prezidento, Vyriausybės vadovo, ministrų ar Seimo narių. Vieni jį vadina herojumi, kiti - išdaviku.
Šis žmogus - Vidas Urbonavičius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius, su kurio pagalba Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi galimą korupciją Vilniaus valdžios viršūnėlėse.
- Jei atsuktumėte laiką atgal, bet žinotumėte, kokia „šlovė“ laukia, ar pasielgtumėte taip pat? Eitumėte į STT?
- Lygiai taip pat. Tik, aišku, norėčiau mažiau dėmesio. Kai pamatai, kad dalis žiniasklaidos, galbūt paveikta įtariamųjų ar jų rėmėjų pinigų, nušviečia įvykius taip, kad jie būtų palankūs jiems, darosi keista. Kai pilietiškai pasielgė Dalia Budrevičienė, ją užstojo ir visuomenė, ir žiniasklaida. Mano atveju dalis jos - įtariamųjų pusėje. Platinamos jų versijos ir pan. Paskui būna gana skaudu, kai, tarkim, ateini į darbovietę, o tavęs klausia: ar tikrai čia taip nebuvo?
Pats gyvenimas pasikeičia. Nes dėl tam tikrų saugumo reikalavimų esi priverstas kai ko atsisakyti. Nebegali laisvai judėti, atsiranda tam tikrų suvaržymų. Nėra grasinama, bet yra įvairių užuominų. Neįsivaizdavau, kad gali būti taip sudėtinga, bet juk reikia kokio impulso, kad su politine korupcija būtų pradėta kovoti.
- Tai ką savo elgesiu norėjote parodyti?
- Parodyti nenorėjau nieko. Jei matau, kad kažkas bando atidarinėti svetimos mašinos dureles, daužia stiklą, skambinu policijai ir pranešu apie tai. Lygiai taip pat pamačiau, kad galimai daromos nusikalstamos veikos, ir negalėjau tylėti. Nors daugelis kažkodėl pasirenka tą tylėjimo kelią. Kuris, regis, tikrai pelningas. Bet argi pinigai svarbiausia?
- Kada kilo įtarimų dėl kolegų politikų veiklos?
- Jau pamatęs pirmuosius posėdžius supratau, kad šioje taryboje dėsis labai negeri dalykai. Ten gana atvirai ir ciniškai buvo sakoma, kad svarbiausia - interesai. Tik tiek, kad, palyginti su praėjusia taryba, viskas daug geriau užmaskuota.
- Jūsų oponentai sako, kad pasidarėte puikią reklamą. Eisite į Seimą?
- Mano skyrius mane pasiūlė. Aš dar nedaviau sutikimo, dar mąstau.
- Pasiūlė po įvykių ar iki jų?
- Po. Bet sprendimus priima taryba. Sakote, reklama? Nežinau, ar kuris nors kitas žmogus per tas dvi savaites patyrė tiek daug įvairių stresų. Verčiau to nebūtų. Apskritai įsivaizdavau, kad visuomenės reakcija gali būti labai neigiama, ir man teks trauktis. Ir pasakymai, kad esu išdavikas. Ką aš išdaviau?
- Ką sako jūsų artimieji, draugai?
- Iš tikrųjų sulaukiau palaikymo. Bet kai žiniasklaidoje pasirodė ta informacija (esą V.Urbonavičius ėmė bendradarbiauti su STT tik tada, kai pats įkliuvo imantis kyšį, bet tai STT ir prokuratūra paneigė - red.past.), atsirado pažįstamų, kurie irgi pradėjo kelti visokias abejones. O artimiesiems, ko gero, dar sunkiau nei man, nes aš tiek jums, tiek jiems nieko negaliu pasakoti.
- Ar iki rinkimų sostinės valdžia keisis?
- Manau, kad ne. Iš to, kas vyksta, matau, kad gali būti tam tikrų giluminių dalykų, toks veikimo būdas gali būti pasirinktas su nemažu kiekiu tarybos narių. Čia tokios prielaidos.
- Sakote, kad kyšiai gali būti siūlomi ir kitiems?
Tikrai niekas tokios galimybės negalėtų atmesti. Užtenka pažiūrėti, kaip kartais keistai pradedama elgtis, kai reikia priimti tam tikrus sprendimus. Sprendimai nenaudingi miestiečiams, bet už juos balsuoja ne vienos partijos atstovai.
„Balsas.lt“ primena, jog korupcijos skandalas Vilniaus savivaldybės taryboje kilo, kai STT sulaikė 2 įtakingus partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus sostinės – taryboje Gintarą Kazaką ir Evaldą Lementauską. Įtarimai kyšininkavimu pareikšti ir jų kolegai Audriui Butkevičiui.
Įtariama, kad E. Lementauskas bandė papirkti opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narį Vidą Urbonavičių. Bylos duomenimis, pernai lapkritį ir gruodį tuometinis Vilniaus vicemeras kavinėje kelis kartus buvo susitikęs su konservatoriumi V.Urbonavičiumi ir prašė politinės paramos.
E. Lementauskas baiminosi, kad tarybos posėdyje jam bus surengta interpeliacija, todėl susitikęs su V.Urbonavičiumi prašė nebalsuoti už nepasitikėjimą. Už tai konservatoriui buvo pažadėta 140 tūkst. litų. Jeigu jo balsas būsiąs naudingas, pažadėta duoti daugiau pinigų.
E. Lementauskas su V. Urbonavičiumi susitiko dar keletą kartų ir vicemero kabinete. Už ,,politinę paramą“ konservatoriui buvo siūlomos įvairios sumos.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas atmetė E. Lementausko ir G. Kazako skundus bei paliko galioti jiems skirtus suėmimus.
