Europos Parlamento (EP) nariu tapęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis nenorėtų, kad tautinių mažumų problemas tektų spręsti EP. „Bet jeigu jos nebus išspręstos čia, Lietuvoje, aš privalėsiu tai daryti“, - interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė V. Tomaševskis.
Europos konservatorių ir reformatorių politinę grupę pasirinkęs europarlamentaras tikisi, kad jo balsas šioje frakcijoje bus girdimas.
Išvyksiantis dirbti į EP V. Tomaševskis neketina atitrūkti nuo Lietuvos politinių reikalų. Mėnesio pabaigoje 15 metų jubiliejų švęsiančios partijos pirmininkas tikisi kaip tik daugiau dėmesio skirti partijai ir rinkėjams. Jis neketina nuomoti buto Briuselyje ir žada nuolat skraidyti į Vilnių.
- Lieka tik mėnuo iki rugsėjo 14-ąją Strasbūre prasidėsiančios Europos Parlamento plenarinės sesijos. Ar jau įsikūrėte Briuselyje, Strasbūre, ar jau turite ten antruosius savo namus?
- Į Briuselį vyksiu jau rugpjūčio pabaigoje, nes prasidės komitetų, frakcijų posėdžiai. Strasbūre ir Briuselyje jau turiu savo biurus. Nors dauguma europarlamentarų Briuselyje nuomojasi būstą, apsisprendžiau nenuomoti buto ir apsigyventi viešbutyje. Nuolatinio buto man neprireiks, nes Briuselyje planuoju būti minimaliai, tik apie 4 dienas per mėnesį, tiek pat, 4 dienas per mėnesį, - Strasbūre. Daugiausia laiko praleisiu Lietuvoje, todėl pasirinkau dažnesnių skrydžių variantą.
- Ar jau suformavote savo komandą, padėsiančią dirbti Europarlamente ir palaikyti ryšį su rinkėjais Lietuvoje?
- Porą padėjėjų, kurie dirbs Briuselyje ir per sesijas Strasbūre, jau turiu. Artimiausiu metu ketinu suformuoti savo sekretoriatą čia, Lietuvoje. Turėsiu mažiausiai 4 biurus: Švenčionių rajone, Pabradėje, Vilniuje, Klaipėdoje ir dar kuriam nors rajone. Tai gali būti, sakykime, Zarasų ar Ignalinos rajonai. Planuoju įdarbinti maždaug 7-8 darbuotojus.
Taip pat norėtųsi turėti savo patalpas Seime su vyriausybiniu ryšiu. Deja, mums, europarlamentarams, jos nepriklauso. Prašiau Seimo kanceliarijos vadovybės, kad išnuomotų man Seime nors nedidelį kabinetą, tačiau buvo atsakyta, kad nėra galimybių. Manau, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes pastatyta nauja salė. Manyčiau, kad 12 kabinetų Europos Parlamento nariams būtų įmanoma rasti, reikia tik gerų norų. Beje, nuolat priekaištaujama, kad nepalaikomas ryšys tarp europarlamentarų, Seimo ir Vyriausybės, tačiau sunku išspręsti net tokį paprastą klausimą.
- Ar Jūsų šeima jau susitaikė su tuo, kad tėvelis, vyras bus nuolat skraidantis, „kabantis“ tarp Vilniaus, Briuselio ir Strasbūro?
- Nematau čia problemos. Su šeima nevažiuoju gyventi į Briuselį. Pasikartosiu, kad Briuselyje ir Strasbūre ketinu praleisti vidutiniškai apie 8 dienas per mėnesį. Ir iki šiol dažnai būdavau komandiruotėse, dirbau tarptautinėse grupėse, asamblėjose, taigi niekas labai ir nesikeis.
- Kaip jaučiatės Briuselio koridoriuose? Kaip manote, kiek laiko Jums prireiks priprasti prie naujos aplinkos, pasijusti ten šeimininku?
- Aišku, ten patalpų, koridorių ir aparato mastas yra didesnis negu čia, bet sistema, darbo organizavimas panašus. Buvau 3 kartus išrinktas Seimo nariu, todėl politinė virtuvė man yra žinoma. Seime dirbant pirmą kadenciją irgi buvo sunku, bet greitai pavyko susiorientuoti.
Jau du kartus lankiausi Briuselyje, sprendžiau organizacinius klausimus, ir viskas vyko gana sklandžiai.
- Kodėl pasirinkote 55 europarlamentarus vienijančią politinę grupę Europos konservatoriai ir reformatoriai? Ar tokį pasirinkimą nulėmė tai, kad šiai frakcijai vadovauja lenkų europarlamentaras Michalas Kaminskis (Michal Kaminski), ar dėl to, kad ši politinė grupė akcentuoja šeimos vertybes?
- Visų pirma ši frakcija man artimesnė pagal savo ideologiją, nes yra už tradicinę šeimą, krikščioniškas vertybes.
Antras momentas buvo organizacinis. Šitoje frakcijoje turiu daugiau galimybių, nes pavyko gauti gerą poziciją, esu frakcijos valdybos narys. Todėl manau, kad mano balsas yra stiprus tarp joje dirbančių 8 šalių atstovų. Taip pat neslėpsiu, kad nenorėjau būti vienoje frakcijoje su Lietuvos konservatoriais su Vytautu Landsbergiu priešakyje. Jeigu įstočiau į didžiausią Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, iš kurios, beje, gavau pasiūlymą, mano balsas būtų ne toks girdimas. Būčiau ten vienas iš 5 Lietuvos atstovų, ir konservatorių pozicija būtų priimama kaip visos Lietuvos nuomonė.
Didžiausią įtaką mūsų frakcijoje turi britų konservatoriai (25 vietos), yra 15 lenkų, 9 čekai, iš kitų šalių po 1-2 atstovus. Frakcijai bus vadovaujama rotacijos principu - pusę kadencijos vadovaus Lenkijos EP narys, pusę - britų atstovas.
- Kaip įsivaizduojate savo darbą Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitete?
- Pasirinkau šį komitetą, kadangi jis turi plačias kompetencijas teisingumo srityje. Lietuvoje yra daug teisingumo problemų. Manau, kad turime labai skubiai reformuoti teismų sistemą, kadangi mūsų žmonės nepasitiki teismais, tai rodo ir žemas jų reitingas. Dažnai pas mus neįmanoma paprastam žmogui laimėti teismo. Tai, aišku, yra skandalinga. Turime daryti viską, kad situacija keistųsi. ES spaudimas būtų irgi gera priemonė, ir tą galima daryti per komitetą. Man svarbios ir kitos komiteto veiklos sritys - piliečių, žmogaus, tautinių mažumų teisės.
Kalbant apie vidaus reikalus, t. y. ir ekonomiką, norėčiau pažymėti, jog Lietuvai svarbu, kad žemdirbiai gautų didesnes išmokas. Negali būti tokios situacijos vienoje geopolitinėje Europos Sąjungos erdvėje, kai mūsų žemdirbiai gauna 3 kartus mažesnes išmokas negu, pavyzdžiui, Prancūzijos žemdirbiai. Situacija keistina, ir mes turime ieškoti sąjungininkų iš kitų, ypač iš naujų valstybių.
- Kokios, Jūsų manymu, politinės naudos Lietuva gali tikėtis iš to, kad Europos Parlamentui 2,5 metų, iki 2012 sausio, vadovaus lenkų atstovas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek)?
- Manau, kad simboliška nauda jau yra, nes EP pusę kadencijos vadovaus atstovas iš naujos ES šalies, sakykime, iš buvusio sovietinio bloko. Iki šiol buvo tam tikras pasidalijimas ES šalių į naujus ir senbuvius, jaučiasi tam tikros naujų didesnių šalių protekcionizmo apraiškos. Manau, kad to neturėtų būti.
J. Buzeko išrinkimas EP pirmininku yra tam tikras simbolis, kuris rodo, kad visos šalys turi turėti lygias teises. Beje, tai jis akcentavo ir savo kalboje. Malonu, kad J. Buzekas kalbėjo šiltai apie Lietuvą ir visas naujas ES šalis.
Kita vertus, aišku, kad EP pirmininko postas nėra toks įtakingas kaip Europos Komisijos vadovo. Tačiau, manau, kad kitos valstybės supras, jog reikia dalytis valdžia ir nedaryti kažkokių užkulisinių susitarimų tarp įtakingų didelių šalių kaip, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija ir kitos.
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pirmą kartą turi savo atstovą Europos Parlamente. Ar tarp Jūsų veiklos prioritetų bus ir tautinėms mažumoms aktualių problemų?
- Gal po kurio laiko mes nekalbėsime apie tautinių mažumų problemas, tačiau šiuo metu jos aktualios. Aš nenorėčiau, kad šitos problemos būtų keliamos EP, bet jeigu jos nebus išspręstos čia, Lietuvoje, tai aš privalėsiu tai daryti. Tai visų pirma švietimo problemos, tarp kurių - klasių komplektavimas, nauji Vyriausybės svarstomi projektai padidinti būtiną mokinių skaičių mokyklose be jokių išlygų tautinių mažumų mokykloms, ketinimai ketvirtadaliu sumažinti tautinių mažumų mokykloms priedą prie krepšelio.
Aktuali problema ir tautinių mažumų kalbų vartojimas. Lietuvoje yra tokių seniūnijų, kur apie 90 proc. gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai, bet net gatvės pavadinimo parašyti gimtąją kalba negalima, nors pas mus galioja Tautinių mažumų įstatymas. Manau, kad to negali būti, nes Europa turi tam tikrus standartus dėl tautinių mažumų apsaugos, ir jų reikia paisyti.
Atrodytų, kad žemės grąžinimas nėra tautinių mažumų problema, bet praktiškai Vilniaus krašte buvę savininkai, kurie negali atgauti žemės, yra lenkų tautybės. Mes turime viską padaryti, kad šitoje srityje nebūtų diskriminacijos.
- Iš Lietuvos į europines institucijas išvykstančius partijos lyderius dažnai perspėjama dėl to, kad tai gali jiems reikšti politinę savižudybę. Ar nebijote atitrūkti nuo partinio gyvenimo?
- Manau, kad būdamas Lietuvoje apie 23 dienas per mėnesį turėsiu kaip tik daugiau laiko partiniams reikalams, susitikimams su rinkėjais negu dabar, kai reikėjo daug laiko skirti Seimo posėdžiams. Beje, nebuvo įmanoma praleisti nė vieno posėdžio, net ir tada, kai buvo svarstomi nelabai reikšmingi klausimai.
- Kaip per tą likusį laiką ketinate pailsėti Lietuvoje ir atšvęsti partijos 15 metų įkūrimo jubiliejų?
- Laiko poilsiui praktiškai jau nėra. Rugpjūčio pabaigoje dar laukia svarbus renginys - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos 15 metų jubiliejus. Reikia nuveikti nemažai organizacinių darbų, laukiame daug svečių, tarp jų ir iš Europos Parlamento, iš visų Lietuvos partijų. Rugpjūčio 29 dieną surengsime jubiliejinę konferenciją. Vilniaus krašto bažnyčiose bus aukojamos šv. Mišios, dėkojant už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pasiekimus ir sėkmingą tolimesnę ateitį.
Sutinkame šį jubiliejų su gera nuotaika, nes partijos pozicijos sustiprėjo. Per pastaruosius EP rinkimus gavome 8,4 proc. rinkėjų balsų, glaudžiai bendradarbiaujame su tautinių mažumų organizacijomis iš Vilniaus, Klaipėdos. Pastebime tendenciją, kad vis dažniau už mūsų partiją balsuoja ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir etniniai lietuviai, kurie mato, kad mūsų partija dirba sąžiningai. Mes 15 metų neturėjome jokių korupcinių skandalų. Tai yra gera išimtis, nes Lietuvos politinėje scenoje nėra daug tokių partijų, kurios gali pasigirti tokia sąžininga veikla. Manau, kad mūsų ideologija priimtina didelei daliai lietuvių tautybės žmonių, nes mes pasisakome už krikščioniškas vertybes ne tik žodžiais, bet ir darbais, žmonės tai mato ir vertina.
