V. Tauraitė: eksporto burės išlieka pakeltos

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies eksportas išaugo 11,9 proc., o importas – 13,0 proc. Palyginti su šuolišku augimu 2010 ir 2011 m., kai eksportas kasmet ūgtelėdavo trečdaliu, plėtra ženkliai sulėtėjo. Vis tik pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra gana „nekalta“, t. y. statistinė, nes jau pernai Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų. Eksportas jau kone pusantro karto perkopė prieškrizinio laikotarpio rekordinius rodiklius, o atsižvelgiant į kainų įtaką – maždaug 1,3 karto. Taigi tolesnio spartaus augimo galimybės tampa ribotos, ypač turint omenyje kuklias įmonių materialines investicijas pokriziniu periodu.

Plėtros stabilumu pastaraisiais metais išsiskiria baldų bei plastikinių ir guminių gaminių eksportas. Šių gaminių pardavimai užsienyje po krizės pradėjo didėti anksčiausiai - 2009 m. rudenį ir iki šiol nepraranda pagreičio. Sparčiai plėtojasi ir mašinų bei įrengimų eksportas, pirmąjį ketvirtį padidėjęs ketvirtadaliu, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Chemijos pramonės produktų eksportas pokriziniu laikotarpiu patiria ženklius svyravimus, kita vertus, po krizės smarkiai išsiplėtė jų pardavimo geografija. Praėjusiais metais sužibusi transporto priemonių eksporto žvaigždė šiemet gesta – pirmąjį ketvirtį jis smuko 24,5 proc., po to, kai praėjusių metų liepą buvo padidinti importo muitai naudotiems automobiliams Kazachstane ir Baltarusijoje. Pagrindinės Lietuvos eksporto prekės – rafinuotų naftos produktų – eksportą pristabdys Orlen Lietuva gamyklos kapitalinis remontas gegužės mėnesį.

Pagrindinių eksporto rinkų penketukas pakito nedaug, palyginti su laikotarpiu prieš krizę. Kaip ir anksčiau, jame įsitvirtinusios Rusija, Latvija ir Vokietija. Šių metų pradžioje į neįprastai aukštą trečiąją vietą įkopė Jungtinė Karalystė. Į šią šalį eksportas padidėjo net 2,2 karto. Tai lėmė naftos produktų eksporto šuolis, taip pat smarkiai suaktyvėjo ir baldų bei chemijos produktų eksportas. Kita vertus, toks Jungtinės Karalystės įsiveržimas gali būti laikinas, lemtas vienkartinių sandorių.

Praėjusių metų gruodžio „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinio pristatyme skelbėme eksporto perspektyvų indeksą. Jis rodė, kad 2012 m. palankiausios galimybės eksportui didėti susiklostys Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje, tuo tarpu eksporto į Vokietiją ir Lenkiją sąlygos pablogės, palyginti su 2011 m. Eksportui į Vokietiją nepalankus lėtas tenykštis ūkio augimas, tuo tarpu Lietuvos eksportuotojų galvos skausmu Lenkijoje turėtų būti silpnas zlotas. Pirmojo 2012 m. ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų įžvalgas: eksportas į Rusiją, Latviją ir Estiją didėjo sparčiai, tuo tarpu eksportas į Vokietiją ūgtelėjo tik 3,1 proc., į Lenkiją – sumažėjo 12,3 proc. Euro zonos recesija šalies eksportui kol kas turėjo ribotos įtakos, kadangi Lietuva santykinai mažai eksportuoja į labiausiai krizės pažeistas valstybes.

Eksportas išlieka svarbiu Lietuvos ekonomikos plėtros varikliu, nors ir praranda dominuojančią rolę, kurią atliko kylant iš krizės „duobės“. Antai Lietuvos ūkio stuburas – apdirbamoji pramonė šiemet labiau remiasi vidaus rinka. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį eksportuota 70,0 proc. apdirbamosios pramonės produkcijos, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet – 69,1 proc.

Užsienio prekybos deficitas pirmąjį ketvirtį padidėjo 23,7 proc., palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu. Kita vertus, jis tebėra dvigubai mažesnis nei 2008 m. Taigi užsienio prekybos rodikliai rodo tai, jog ūkio plėtra tampa labiau subalansuota ir atsparesnė galimiems eksporto rinkų skersvėjams.

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė