Vos keletą mėnesių visuomenei prisistatinėję kaip bendražygiai, Lietuvos laisvės sąjungai 20 metų vadovavęs Vytautas Šustauskas ir prie tos partijos vairo stoti nusiteikusi verslininkė Kristina Brazauskienė nuo sekmadienio pasuko skirtingais keliais. K. Brazauskienė nedalyvavo sekmadienį Kaune vykusioje konferencijoje, kurioje nuspręsta pakeisti partijos pavadinimą ir kur pirmu nuo šiol vietoj Lietuvos laisvės sąjungos veiksiančios Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovu buvo išrinktas V. Šustauskas.
ELTA: Kodėl buvusiam Kauno merui ir buvusiam Seimo nariui neįtiko žodis „laisvė“?
V. ŠUSTAUSKAS: Buvom sumąstę, kad savo misiją tas žodis jau atliko. Čia – apie partijos pavadinimą kalbu. O gyvenime tai visko prisiklausiau. Sakė žmonės, eik velniop su savo laisve, aš jau mėnesį mėsos nevalgau, kokia čia laisvė. Arba – mano dukrą prievarta į prostituciją įtraukė, į užsienį nuvežė, o kai norėjo pabėgti, nugalabijo, tai kam man dabar ta tavo laisvė?
Nejaučia dabar Lietuvos žmonės išsvajotos laisvės. Taksistu būdamas, visko prisiklausydavau, o kartą vienas pažįstamas verslininkas sako: išsiimk iš mašinos blakes. Informacija nuteka. Perkūnas žino, ar buvo tų blakių, ar ne. Vežiau mašiną tikrinti specialistams, tai atvirai ir nepasakė, ar aptiko. Bet manau, kad galėjo taip būti.
ELTA: K. Brazauskienės juk nepriskirsite prie tokių „informacijos rinkėjų arba kaupėjų“?
V. ŠUSTAUSKAS: Ji galvojo, kad mane galima paprastai suvystyti. Kaip vieną iš paskutiniųjų laisvės kovotojų. Terleckas jau pritilo, ir nelabai kas beliko iš mūsų, kurie žadinti tautą pradėjom dar iki Sąjūdžio. Manau, buvo kažkieno sugalvotas planas mane išstumti iš politinės kovos. Gal ne Lietuvoje, gal Maskvoje tas planas gimė.
ELTA: Taip ir netapusi Jūsų bendražyge K. Brazauskienė viešai teigė, kad esate labiau linkęs „suvedinėti sąskaitas“ nei nusiteikęs dirbti Lietuvos žmonių labui.
V. ŠUSTAUSKAS: Aš nesiekiu jokio sąskaitų suvedinėjimo, tačiau nesitaikstysiu su tais, kurie apgaudinėja žmones. Netgi tais atvejais, kai jie verslo ar kitokiais ryšiais yra susiję su pačia ponia Brazauskiene. Manau, jei koks verslininkas lieka žmogui skolingas už darbą, paslaugas ar prekes, tai negalima sakyti: ai, nesipykim su juo, gal per rinkimus jis mus parems.
Pasiūliau į partijos įstatus įrašyti tokį punktą: pradėti kovą prieš buržua. Bet mane kiti pataisė – prieš naujus oligarchus. Poniai Brazauskienei tai nepatiko. Ji galvojo, kad mane kaip varškę ims ir suminkys. Tačiau aš nė per žingsnį nenusileidau. Sakiau ir visada sakysiu: pirmiausia partijai turi rūpėti paprasto žmogaus gyvenimas, jo reikalai.
ELTA: Tai ar buvote perleidęs partijos vairą K. Brazauskienei?
V. ŠUSTAUSKAS: pirmą kartą susitikome Kaune. Tada kalbėjome apie bendrus darbus ir bendrus siekius. Bet Laisvės sąjungos pirmininke ji niekada nebuvo. O naujos partijos, kaip žinote, iki šiol nesukūrė. Lietuvos prezidento sąjunga teisiškai neįregistruota, nors K. Brazauskienė norėjo tokio partijos vardo. Kadangi partija nebuvo įregistruota, tai ir pirmininkės veikla, jei ką ir nuveikė tuo vardu, negali būti pripažinta teisėta.
Sekmadienį Kaune vykusią konferenciją mes šaukėme pagal senus Laisvės sąjungos įstatus. Beje, konferencijoje visi pradėjo ploti, kai sužinojo, kad Brazauskienės pas mus nebus.
Nepatiko K. Brazauskienei ne tik siūlomas partijos pavadinimas. Bet gal ne vien dėl to ji nusprendė nedalyvauti konferencijoje, gal kitų tikslų buvo numačiusi siekti, kol kas nežinome.
Aš nieko partijoje nedarydavau iš anksto nepasitaręs. Tikėjau K. Brazauskienės nuoširdumu, jos nusiteikimu bendradarbiauti. Aš nesisiūliau nei į naujos partijos pirmininkus, neprašiau ir pirmojo pavaduotojo vietos. Buvau nusiteikęs užleisti partijos vairą kitam. Naujas vardas – naujas pirmininkas, – logiška. Man užtenka tų dviejų dešimtmečių tame poste. Tai partijos žmonės mano pavardę pirmiausia paminėjo, kai prasidėjo partijos vadovybės rinkimai.
Ir naują partijos tarybą išsirinkome iš 25 narių. Nemažai tarp jų – naujų žmonių. Partijoje turime apie 2 tūkstančius narių. Partijos filialai veikia Tauragėje, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Alytuje, kitose vietose.
ELTA: Jeigu ne skyrybomis pasibaigusi istorija su K. Brazauskiene, ar Jūsų vadovaujamai partijai iš viso reikėtų keisti pavadinimą?
V. ŠUSTAUSKAS: Priekaištų mums turėjo Teisingumo ministerija. Sakė, neleisim į rinkimus, jei nepakeisit partijos įstatų. Dvidešimt metų gyvavo Lietuvos laisvės sąjunga. Laisvė iškovota, lyg ir pakanka pagrindo keisti partijos vardą. Bet žinot, savo archyve radau užrašytus Michailo Gorbačiovo žodžius: „...kai pradėsit kovoti su savo biurokratais, jūsų kova bus sunkesnė, nei dabar, kovojant su mumis“.
Taip, naujame partijos pavadinime yra žodis „kova“. Bet šis žodis, neabejotinai, apima viską, ir vienybę, kurios mums trūksta. Manau, kova turi būti už darbą, už žmogaus orumą, už emigracijos mažinimą. Kol vieni kitus tik pjausim, nieko gero Lietuvoje nebus.
L. Bielinis: K. Brazauskienė pasielgė logiškai
Politologas, buvęs prezidento V. Adamkaus patarėjas L. Bielinis įsitikinęs, kad savaitgalį įvykusios politinės skyrybos buvo gan logiškas ir nuoseklus K. Brazauskienės žingsnis.
„Jau nuo pat pradžių toks politinis bendradarbiavimas kėlė abejonių. Tai skirtingos asmenybės, todėl buvo akivaizdu, kad joms tarpusavyje susuderinti pozicijas gali būti sunku“, – sakė L. Bielinis.
„Politiniame lauke tai buvo bandymai išsilaikyti. V. Šustauskas norėjo išlaikyti partijos likučius, tuo tarpu K. Brazauskienė siekė įžengti į šalies didžiąją politiką. Vis dėlto, jų politinė partija ko gero nebūtų gavusi didelio visuomenės palankumo. Be to, velionis prezidentas atrodo nepalaikė jokio didesnio kontakto su V. Šustausku, todėl K. Brazauskienės bendradarbiavimas su juo atrodė nevienareikšmiškai“, – sakė analitikas.
Buvusio V. Adamkaus patarėjo teigimu, K. Brazauskienė ko gero „atsikando“ politikos, todėl ji gali nebent kurti visuomeninį judėjimą.Visuomenės kritika taip pat galimai įtakojo K. Brazauskienės pozicijų pasikeitimą.
Taip pat skaitykite:
