Sutapimas ar ne, tačiau pirmadienio rytą Vilniuje, prie Subačiaus gatvėje esančios gynybinės sienos, susidegino žmogus. Visuomenė suošė dar kartą: „Štai, matote! Nereikėjo V. Šapranausko savižudybės taip plačiai nušviesti. Pamatė kažkas ir pasinaudojo „patarimais“, kaip „išspręsti“ prislėgusias problemas.“
O. Lapinas: išmokime atsisveikinti su žmonėmis
Psichoterapeutas Olegas Lapinas: „Nėra jokios abejonės, kad tragiškos išskirtinių asmenybių mirtys padaro įtaką visos visuomenės nariams. Poetų, politikų, kitų žinomų visuomenės veikėjų savižudybė turi didelį poveikį tam tikros grupės asmenų sprendimams.
Dalis žmonių mirtį suvokia ne kaip nebūtį, o kaip nuėjimą kažkur kitur. Tie fanatikai, kurie buvo prisirišę prie staiga nusižudžiusio žmogaus, siekia atsidurti arčiau mirusiojo. Jiems sunku pakelti išsiskyrimą. Kaip toje legendoje, kai miršta viena gulbė, o kita negali gyventi viena. Dalis visuomenės tiki, kad taip yra ir žmonių gyvenime.
Žmonės labai sunkiai pakelia savižudybes. Juk žinomų asmenybių veidai puikuojasi visur, juos pažįsta visa Lietuva. Ne tik pažįsta, bet ir susitapatina. Nors artimai jie nėra susiję, bet žinomo žmogaus mirtis suvokiama, kaip artimojo netektis. Bet tai nėra sąlyga nusižudyti. Sveika savisauga padeda tokių minčių išvengti. Tačiau prisidėjus kitoms problemoms, gali visko nutikti.
Kiekvienam žmogui reikia išmokti atsisveikinti su mirusiaisiais ir paklausti savęs, kiek jis gerbia mus, gyvuosius ir norinčius džiaugtis gyvenimu. Turime pagalvoti, ar nusižudęs žmogus tikrai norėtų, jog prisidėtume prie jo tokiomis aplinkybėmis? O gal jo troškimas būtų priešingas, gal jis norėtų, kad tu ką nors dar padarytum savo gyvenime?
Skatina neapgalvotus poelgius
Mokslininkai, tvirtindami, kad savižudybė yra užkrečiama, turi įrodymų, kad jas tam tikra dalimi gali išprovokuoti spauda, kinas, televizija. „Žiniasklaidos aprašymai (labai emocingi, dramatiški, sensacingi) labiausiai veikia jaunimą ir žmones, turinčius psichikos problemų“, – viename savo interviu yra sakiusi Vilniaus jaunimo psichologinės paramos centro vadovė psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.
Atkreiptas dėmesys, kad publikacijų apie savižudybę lietuviškoje spaudoje nuolat daugėja. Tam tikrais skaičiavimais, savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Psichologams neduoda ramybės žinojimas, kad tokie rašiniai daro įtaką nuostatos į savižudybę formavimui.
Savižudybė gali būti užkrečiama. Istorija žino nemažai pavyzdžių apie savižudybių epidemijas. Psichologai savižudybės imitacijos efektui nusakyti vartoja terminą „Verterio efektas", mat, išėjus J. W. Goethe knygai „Jaunojo Verterio kančios“, kilo tokia nelaimingai įsimylėjusių Verterio amžiaus jaunuolių savižudybių banga, kad knygą teko uždrausti pardavinėti kai kuriuose Europos miestuose.
Emocinės pagalbos telefonai (skambučiai nemokami):
Vilties linija – 116 123 Darbo laikas: visą parą Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Jaunimo linija - 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Vaikų linija – 116 111 Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniais-penktadieniais Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Linija doverija (rusų kalba) - 8 800 77 277 Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniais-penktadieniais Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Visos emocinės pagalbos tarnybos: http://www.klausau.lt/telefonai
