Rusija negali likti abejingai, kai virš rusų gyventojų Ukrainoje iškilo mirtinas pavojus, pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Ar galės Rusija likti abejinga padėčiai, kai rusams kažkur pasaulyje, ir tuo labiau Ukrainoje, kyla mirtinas pavojus? Atsakymas paprastas. Apie tai ne kartą kalbėjo prezidentas Putinas – ne, negali Rusija likti abejinga, ir ji nebus abejinga“, – sakė jis specialioje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ penktadienį..
Šitaip D.Peskovas atsakė į klausimą, ar galės Rusija likti abejinga, jeigu ekstremistų ginkluotosios pajėgos pamėgins įvesti tvarką „ugnimi ir kalaviju“.
„Niekas neabejoja, kad (Dmytro) Jarošas ir jo sėbrai pasirengę tam. Niekas ir neužmiršta Jarošo sėbrų žodžių, kad jų netenkina ir dabartinė Ukrainos pseudovaldžia ir kad laikui bėgant jie atsikratys jų. Per rinkimus jie ateis į valdžią ir priims tokius įstatymus, kurie atitiks jų pasaulėžiūrą. Galime įsivaizduoti, kokia jų pasaulėžiūra“, – kalbėjo D.Peskovas.
Ukrainos judėjimo „Pravyj sektor“ (Dešinysis, arba Teisusis, sektorius) lyderiui Dmytro Jarošui Rusijos teisėsauga yra iškėlusi baudžiamąją bylą pagal du Rusijos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius: „vieši ekstremizmo raginimai ir vieši terorizmo raginimai“.
19 val. 19. min. Rusija: ESBO neturėjo „oficialių kvietimų“ atvykti į Krymą
Rusija penktadienį sakė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, kurie nebuvo įleisti į Krymą, negavo „oficialių kvietimų“ iš Krymo valdžios.
ESBO stebėtojai bandė atvykti į Krymą „apeidami konsensuso principą, kuris yra esminis ESBO, neatsižvelgdami į Rusijos nuomonę ir rekomendacijas, nelaukdami oficialaus kvietimo iš Krymo“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Į Krymą neįleisti ESBO stebėtojai pasuko atgal
Du autobusai, kuriais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.
Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
16 val. 54 min. Rusijos „Gazprom“ pagrasino Ukrainai nutraukti dujų eksportą
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį perspėjo Ukrainą, kad gali nutraukti dujų eksportą, jeigu naujoji Kijevo valdžia nesumokės skolų, kurios dabar sudaro 1,89 mln. dolerių.
„Ukraina faktiškai nustojo mokėjusi už dujas... Mes negalime tiekti dujas veltui... Arba tegu Ukraina susimoka skolą ir už šiuo metu tiekiamas dujas, arba kyla grėsmė grįžti prie 2009-ųjų metų pradžios padėties“, - taip, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.
2009-aisiais „Gazprom“ buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai; dėl to nutrūko dujų srautas ir daliai Europos Sąjungos.
16 val. 52 min. ESBO stebėtojams prie įvažiavimo į Krymo pusiasalį kelią užkirto ginkluoti vyrai (papildyta)
Jau antrą dieną iš eilės ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją, pranešė AFP reporteris iš įvykio vietos.
„Mes tik mėginame pravažiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą, – sakė vienas stebėtojų. - Mes mėginsime derėtis su šiais žmonėmis“.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.
Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.
Dalis stebėtojų iš 57 narių grupės nakvojo Ukrainos mieste Chersone netoli Krymo, nes ketvirtadienį jų į Krymą neįsileido ginkluoti vyrai.
15 val. 59 min. Rusijos pajėgos Kryme sustiprintos iki 30 tūkst. karių, teigia Ukraina
Rusijos kontingentą Kryme dabar sudaro apie 30 tūkst. karių, penktadienį pranešė Ukrainos pasieniečiai, beveik dvigubai padidindami skaičių, kurį anksčiau buvo pateikusi Kijevo vyriausybė.
Sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas Serhijus Astachovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad šis skaičius yra apytikris ir kad į jį įtraukti tiek kariai, atvykę į Krymą nuo praeitos savaitės, tiek Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgos, kurios nuolat bazuojasi Sevastopolyje.
Rusija, kurios pajėgos okupavo šį autonominį Ukrainos regioną per pastarąją savaitę, tvirtino, kad Kryme nėra jokių jos karių, išskyrus dislokuotus Sevastopolio bazėje.
Pusiasalyje pasklidę Rusijos kariai vilki uniformas be jokių atpažinimo ženklų, tačiau važinėja mašinomis su Rusijos kariuomenės numeriais.
Ukraina sako, kad tūkstančiai papildomų karių buvo atsiųsti iš Rusijos ir pasklido okupuotame pusiasalyje, o šie veiksmai pažeidžia sutartį dėl Sevastopolio bazės nuomos. Anksčiau šią savaitę Ukraina teigė, kad Kryme yra iš viso 16 tūkst. Rusijos karių.
13 val. 23 min. Kijevas pasirengęs deryboms su Rusija dėl Krymo, tačiau su sąlygomis, sako premjeras
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad naujoji valdžia pasirengusi vesti derybas su Rusija dėl situacijos Kryme, tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos.
„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus“, - sakė premjeras spaudos konferencijoje Kijeve.
„Mes pasirengę atkūrinėti santykius su Rusijos Federacija“, - sakė A.Jaceniukas, tačiau pridūrė: „Ukraina niekuomet nebus nei Rusijos pavaldine, nei Rusijos filialu“.
13 val. 23 min. Ukrainos laikinasis lyderis pašalino iš pareigų Kijevo merą Makejenką
Ukrainos laikinasis prezidentas Olehas Turčynovas atleido iš pareigų Kijevo miesto administracijos vadovą Volodymyrą Makejenką, nurodoma penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame įsake.
V.Makejenka buvo paskirtas Kijevo meru šių metų sausio 25 dieną. Vasario 20-ąją, sostinėje prasidėjus masiniams susirėmimams, V.Makejenka paskelbė paliekantis tuometę valdančiąją Regionų partiją ir prisiimantis atsakomybę už padėtį Kijeve.
Tuo tarpu vasario 24 dieną atsistatydino Kijevo miesto tarybos sekretorė Halyna Hereha. Kijevo administracijos įgaliojimai buvo pasibaigę 2013 metų birželio 2 dieną.
Ankstesnis Kijevo meras Leonidas Černoveckis atsistatydino 2012-ųjų birželį.
Ukrainos Aukščiausioji Rada nutarė, kad Kijevo miesto tarybos ir mero rinkimai vyks šių metų gegužės 25 dieną, kartu su pirmalaikiais prezidento rinkimais.
13 val. 23 min. Ukraina gaus 15 mlrd. dolerių pagalbos paketą, sako premjeras Jaceniukas
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pranešė, kad tarptautiniai donorai planuoja skirti jo šaliai iš viso 15 mlrd. JAV dolerių (37,3 mlrd. litų) finansinės pagalbos paketą.
„Tame pakete bendra finansinės ir ekonominės pagalbos suma sudaro 15 mlrd. JAV dolerių“, – jis sakė per spaudos konferenciją Kijeve po vizito Briuselyje.
Pasak A.Jaceniuko, Ukraina artimiausiu laiku gaus makrofinansinės pagalbos paketą, kurio suma – 2 mlrd. dolerių (5 mlrd. litų).
„Tai 1,6 mlrd. eurų arba 2 mlrd. dolerių. Tai makrofinansinė pagalba, kuri padės vykdyti reformas Ukrainoje ir stabilizuoti padėtį ekonomikoje“, – nurodė premjeras.
13 val. 23 min. Ukrainos ir ES sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis, sako Jaceniukas
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pranešė, jog susitarta, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.
„Vokietijos Angela Merkel, su kuria vakar buvome susitikę, ką tik pareiškė, kad pasirašymas įvyks greitu laiku, artimiausiomis savaitėmis“, - sakė premjeras penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo vizito Briuselyje rezultatus.
13 val. 23 min. Rusijos Senatas palaikys Krymo sprendimą prisijungti prie Rusijos, sako Matvijenko
Rusijos parlamento aukštieji rūmai palaikys Ukrainos autonominio Krymo regiono siekį prisijungti prie Rusijos, jeigu gyventojai tokį sprendimą priims referendume, penktadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.
„Jeigu Krymo žmonės referendume priims sprendimą prisijungti prie Rusijos, (parlamento) aukštieji rūmai, žinoma, palaikya tokį sprendimą“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federacijos Tarybos vadovę Valentiną Matvijenko.
„Ir toks sprendimas bus legitimus“, - pridūrė ji per susitikimą su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Krymo parlamentas nusprendė kovo 16 dieną surengti referendumą, ar šis regionas turėtų prisijungti prie Rusijos.
Ji pabrėžė, kad „istorinis“ sprendimas dėl referendumo Kryme atitinka tarptautinę teisinę praktiką.
„Tereikia prisiminti referendumą Škotijoje. Ir Krymo parlamentas pasirinko pačią demokratiškiausią formą, nes būtent referendumas yra pagrindinis žmonių valios išraiškos kriterijus“, – aiškino V.Matvijenko.
Rusijos senatoriai per susitikimą ne kartą plojo Krymo delegacijai.
„Esame sužavėti jūsų ištverme ir ryžtu. Jūs sulaukėte daugybės grasinimų – grasinimų pulti, įskaitant (Rusijos) Juodosios jūros laivyno bazę – tačiau jūs atsilaikėte ir apgynėte savo liaudį. Šie aplodismentai – jums“, – pažymėjo V.Matvijenko.
Federacijos Tarybos pirmininkė pažymėjo, kad Rusijos parlamentas pasiruošęs siųsti savo stebėtojus prižiūrėti referendumo Kryme, kad jo procesas ir rezultatai „niekam nekeltų abejonių dėl jo teisėtumo“.
13 val. 23 min. Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, sako Rusijos senato pirmininkė
Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, penktadienį pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko.
„Visiški kliedesiai, jog dabar kalbama, esą Ukrainos liaudis kariaus su Rusija, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos vadovė. – Niekada nebus jokio karo tarp mūsų broliškų tautų.“
Tačiau ji dar kartą pažymėjo, kad dabartinė Kijevo vyriausybė yra neteisėta.
„Jie yra tie, kas įtraukė Ukrainą į Oranžinės revoliucijos scenarijaus chaosą, – sakė V.Matvijenko. – Rusija nuosekliai pasisakė už padėties nukreipimą konstituciniu keliu ir įstatymų viršenybės atkūrimą Ukrainoje.“
11 val. 05 min. Rusijos parlamentas gerbs Krymo „istorinį pasirinkimą“ referendume, sako Dūmos pirmininkas (papildyta)
Rusijos parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau šį mėnesį turi priimti per savo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.
„Mes gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą“, - sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, kurio komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą už prisijungimą prie Rusijos.
„Mes palaikysime laisvą ir demokratinį Krymo gyventojų, taip pat ir Sevastopolio gyventojų, pasirinkimą“, - pridūrė jis per susitikimą su Krymo parlamentarų delegacija Valstybės Dūmoje. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Kad ir kas mums nutiktų, referendumas įvyks ir situacija krymiečiams bus apibrėžta“, - sakė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Pasak jo, jiems akivaizdu, kad tos šalies, kuri Kryme buvo mylima, nebėra. „Naujo darinio (Ukrainos naujosios valdžios) mes nesuprantame. Jis neteisėtas. Mes jo bijome“, - sakė V.Konstantynovas.
Jo teigimu, visi šiuo metu Krymo autonominėje respublikoje priimami sprendimai yra teisėti. „Mes einame teisiniu keliu“, - sakė jis.
Krymo aukščiausiosios tarybos sprendimą dėl prisijungimo prie Rusijos V.Konstantynovas pavadino istoriniu.
„(Tačiau) yra dar vienas niuansas – ar Rusija nori mus paimti?“, - pridūrė jis.
Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.
S.Naryškinas sakė, kad šis žingsnis susijęs su būtinybe užtikrinti „piliečių teises bei laisves ir tiesiog ginti žmonių gyvybes“ Kryme, Ukrainą krečiant neramumams po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo.
Tačiau Dūmos pirmininkas pripažino, kad jį taip pat paskatino "istorinio, dvasinio ir pasaulėžiūrinio pobūdžio“ priežastys.
Leonidas Sluckis, kuris yra Valstybės Dūmos NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad po referendumo parlamentas veiks greitai, kad būtų pripažinti jo rezultatai.
„Manau, kad tiesiog per kelias dienas po referendumo Valstybės Dūma įformins sprendimą deramu būdu“, - sakė jis.
Krymo prorusiški lyderiai prognozavo, kad pusiasalio gyventojai didele dauguma nubalsuos už prisijungimą prie Rusijos.
09 val. 39 min. JAV ragina Rusiją įleisti tarptautinius stebėtojus į Krymą
. JAV ketvirtadienį paragino Maskvą padėti tarptautiniams stebėtojams patekti į Krymą ir drauge su sąjungininkėmis pasmerkė šio autonominio regiono planus surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, susirinkusi į ketvirtą per mažiau nei savaitę skubų posėdį dėl Ukrainos, vėl nerado bendros pozicijos, didžiosioms Vakarų valstybėms smerkiant Krymo parlamento „neteisėtą“ sprendimą kovo 16 dieną rengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
„Raginame Rusiją leisti JT ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėtojams... patekti į visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų ukrainiečių, taip pat ir etninių rusų, teisės“, - žurnalistams sakė JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer).
Rusija turėtų „paraginti Krymo valdžią ir panaudoti savo įtaką, kad tarptautiniams stebėtojams būtų užtikrinta prieiga ir saugumas“, - sakė ambasadorė po dvi valandas trukusio uždaro Saugumo Tarybos susitikimo.
Ketvirtadienį buvo pranešta, kad ginkluoti vyrai sutrukė 40-čiai karinių stebėtojų iš 21-os ESBO valstybės patekti į Krymą, kurį nuo vasario 28 dienos kontroliuoja rusų pajėgos.
Augant tarptautinei įtampai dėl Ukrainos, ambasadorė S.Power pažymėjo, kad „numatytas referendumas pažeis Ukrainos konstituciją“.
„Referendumas yra nelegitimus ir neteisėtas, - sakė ji. - Nepripažinsime tokio referendumo rezultatų".
Didžiosios Britanijos ambasadorius prie JT Markas Lyallas Grantas (Markas Lajalas Grantas) pritarė S.Power, kad planuojamas referendumas yra nelegitimus.
„Pagal Ukrainos konstituciją jis yra visiškai nelegitimus, tokią poziciją aiškiai išsakė daug valstybių narių“, - sakė jis.
Pasak britų ambasadoriaus, Saugumo Tarybai artimiausiomis dienomis veikiausiai nepavyks susitarti dėl rezoliucijos, tačiau ji greitai vėl susitiks.
Rusija gali blokuoti bet kokį Saugumo Tarybos dokumentą, nes turi veto teisę, kurią jai garantuoja nuolatinės narės statusas.
Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sakė, kad Maskva yra tik „stebėtoja“ Tarybos debatuose, ir jo šalis paskelbs savo poziciją.
Jis atmetė prielaidas, kad ginkluoti vyrai, kurie trečiadienį grasino JT specialiajam pasiuntiniui Robertui Serry (Robertui Seriui), priversdami ji sutrumpinti vizitą Kryme, buvo rusai.
V.Čiurkinas pasišaipė iš tų ginkluotų vyrų, pavadinęs juos „grupe padugnių“.
„Pagal tokį apibūdinimą jie nepanašūs į rusų karius“, - pridūrė jis.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pirmasis iš Vakarų šalių lyderių paskelbė sankcijas Rusijai, atsakydamas į Maskvos įvykdytą karinį Krymo užėmimą, ir patikino, kad neleis Kremliui suskaldyti Ukrainos.
B.Obama taip pat pabrėžė, kad Krymo vietos vyriausybės paskubomis rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę.
Europos lyderiai paskelbė savas priemones, tačiau nesutarė, ar jų sankcijos turėtų būti tokios pat griežtos, kaip įvestos Jungtinių Valstijų. B.Obama pagrasino imtis tolesnių žingsnių, jeigu Rusija nenusileis.
Paskelbęs apie sankcijas ketvirtadienio vidurdienį, B.Obama pabrėžė savo ryžtingą nusiteikimą vėliau įvykusiame asmeniniame pokalbyje telefonu su prezidentu Vladimiru Putinu, nurodė Baltieji rūmai. Per valandą trukusį pokalbį B.Obama patvirtino, kad laikosi nuomonės, jog Rusijos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenumą.
JAV prezidentas sakė V.Putinui, kad tebėra galimybė išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.
Pasak jo, Rusijos pajėgos turėtų atsitraukti į savo bazę Kryme; Ukrainos ir Rusijos vyriausybės turėtų surengti tiesiogines derybas, o tarptautiniai stebėtojai turėtų užtikrinti, kad rusakalbių teisės Ukrainoje nepažeidinėjamos, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Visi ženklai rodė besitęsiančią diplomatinę kovą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. Šie įvykiai taip pat gali peraugti į didesnio masto lūžį Europos sąrangoje po Šaltojo karo.
Nors Rytai ir Vakarai nebegrasina vieni kitiems branduoliniu karu ir yra smarkiai išplėtoję komercinius ryšius, Rusija pasiryžusi dominuoti buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose prie savo sienų. Tuo tarpu Vašingtonas, jo partneriai NATO ir kitos Senojo žemyno šalys stengiasi atitolinti tas valstybes nuo Maskvos įtakos.
Demonstruodamas savo ryžtingą nusiteikimą V.Putinui, B.Obama paskelbė prezidentinį įsaką, draudžiantį išduoti vizas Rusijos pareigūnams ir kitiems Ukrainos naujosios vyriausybės oponentams, taip pat leidžiantį taikyti platesnes finansines bausmes atsakingiems už karinę intervenciją arba valstybės turto grobstymą. Nei viena iš tų priemonių nėra nukreipta asmeniškai į Rusijos prezidentą.
„Šiandien pasaulis mato, kad Jungtinės Valstijos vieningos su savo sąjungininkais ir partneriais, užtikrinant tarptautinės teisės laikymąsi ir siekiant teisingos baigties, kuri padidintų pasaulio saugumą ir užtikrintų ateitį, kurios nusipelnė Ukrainos žmonės, – B.Obama sakė Baltuosiuose rūmuose. – Būtent tai ketiname toliau daryti ateinančiomis dienomis, kol pamatysime šios krizės sprendimą.“
B.Obama gyrė JAV bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES), kuri ketvirtadienį irgi paskelbė sankcijas Rusijai.
Per neeilinį susitikimą Briuselyje ES lyderiai nusprendė įšaldyti derybas su V.Putino vyriausybe dėl plačių ekonominių susitarimų ir bevizio režimo Rusijos piliečiams 28 šalių bloke, kurio Maskva seniai siekė.
Tačiau Europos prezidentai ir premjerai nesutarė, ar reikia griežtesnių priemonių, tokių kaip sąskaitų įšaldymas ir draudimas išduoti vizas Rusijos pareigūnams.
Europos atsargumas atspindi tikrovę, kad sankcijos įtakingiems Rusijos verslininkams ir didžiosioms tos šalies bendrovėms taip pat pakenktų Europos ekonominiams interesams.
Rusijos investuotojai laiko milijardus dolerių Europos bankuose, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Kipre, o didžiosios eksportuotojos, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai, rizikuoja prarasti daug daugiau negu Jungtinės Valstijos, jeigu Rusijos rinka būtų uždaryta. Daugelis kitų Europos valstybių yra priklausomos nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų.
Rusijos pajėgos perėmė kontrolė beveik visame Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
Maskva nepripažįsta Ukrainos vyriausybės, atėjusios į valdžią po to, kai protestuotojai praeitą mėnesį nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių. V.Putinas ir kiti pareigūnai sakė, kad Maskva turi teisę surengti intervenciją Ukrainos teritorijoje, nes turi toje šalyje strateginių interesų, taip pat siekia apsaugoti rusakalbius. Be to, Rusija nuomojasi didelę karinę bazę Kryme, kur bazuojasi jos Juodosios jūros laivynas.
Vakarų šalims debatai dėl sankcijų Rusijai griežtumo yra svarbūs, nes nei JAV nei Europa nepritaria jėgos panaudojimui.
JAV kariuomenė suintensyvino bendras pratybas su Lenkijos karinėmis oro pajėgomis, taip pat sustiprino NATO vykdomą Baltijos oro erdvės sargybos misiją. Tačiau Pentagonas, kaip ir kitos NATO šalys, griežtai atmetė galimybę imtis kokių nors karinių priemonių.
Ketvirtadienį Krymo įstatymų leidėjai triuškinama balsų dauguma priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad šis autonominis regionas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, taip pat nutarė surengti referendumą dėl šio klausimo kovo 16 dieną.
B.Obama sakė, kad toks referendumas „pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę“. Ukraina yra Jungtinių Tautų (JT) narė, todėl bet kokie su Ukrainos konstitucija besikertantys veiksmai būtų laikomi neteisėtais pagal tarptautinę teisę.
Tačiau Vakarų šalys prieš šešerius metus palaikė Kosovo nepriklausomybę, kuriai nedavė sutikimo Serbijos vyriausybė ir prieštaravo Rusija. B.Obama mėgino argumentuoti, kad situacija Ukrainoje yra skirtinga, sakydamas, kad valstybių sienos neturėtų būti „perbraižomos nesitariant su demokratiniais lyderiais“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
