Ankstesnieji trys V. Putino straipsniai buvo skirti paaiškinimams, kodėl jis vėl kandidatuoja į prezidentus, taip pat išdėstytos tautinių santykių ir ekonomikos programos. Tautinių santykių srityje V. Putinas išdėstė iš esmės šovinistines idėjas, o jo ekonominius samprotavimus kritikai įvertino kaip prieštaraujančius vieni kitiems.
Rašydamas apie demokratijos raidą per pastaruosius du dešimtmečius. V. Putinas aiškiai priešpriešina laikotarpį iki jo valdymo ir neva teigiamus pokyčius, įvykusius jam dvi kadencijas buvus prezidentu ar dabar dirbant premjeru.
Tačiau matyti, kad po Dūmos rinkimų pernai gruodį Rusijoje kilusi protestų banga V. Putinui daro didelį įspūdį, jis svarsto, kad piliečių aktyvumas turėtų įsilieti į „atnaujintus demokratijos mechanizmus“.
Kaip žinoma, V. Putinas paprastai nesivargina paslėpti savo nepakantumo demokratinės opozicijos ar gatvės protestų atžvilgiu.
Pažėręs teorinių išvedžiojimų apie demokratiją, V. Putinas rašo, kad žlunganti vienpartinė, komandinė-administracinė sistemos prieš du dešimtmečius įkvėpė visuomenę. Atrodė, kad bus pereita į efektyvų valstybės valdymą, juo labiau kad „civilizuotos, brandžios demokratijos pavyzdžių buvo visai greta – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europos valstybėse“.
„Tačiau demokratinių valstybės formų įdiegimas praktiškai iš karto sustabdė būtinas ekonomines reformas, o kiek vėliau – tas formas okupavo vietinis ir centrinis oligarchinis elitas, neatsakingai valstybę naudojantis savo interesams ir besidalijantis visos liaudies turtą“, rašo V. Putinas.
Paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį „po demokratijos įsigalėjimo vėliava mes sukūrėme ne šiuolaikinę valstybę, o pogrindinę klanų kovą ir daug pusiau feodalinių šėryklų. Ne nauja gyvenimo kokybė, o didžiuliai socialiniai nuostoliai. Ne teisinga ir laisva visuomenė, o save pasiskyrusio „elito“ savivalė, atvirai nesiskaitant su paprastų žmonių interesais. Visa tai “užnuodijo„ Rusijos perėjimą į demokratiją ir rinkos ekonomiką“, rašo V. Putinas.
Savo valdymo laikotarpį jis piešia šviesesnėmis spalvomis. Pasak jo, pirmąjį šio šimtmečio dešimtmetį vykdyta politika „nuosekliai įgyvendino liaudies valią. Tai kaskart buvo patvirtinama rinkimais. Na, o tarp rinkimų – sociologinėmis apklausomis“.
Tačiau šiandien visuomenė jau visai kitokia nei praėjusį dešimtmetį, pastebi V. Putinas, nuopelnus skirdamas ne kam kitam, o sau. „Pasikeitę reikalavimai valdžiai, viduriniosios klasės išėjimas iš savo nedidelio pasaulėlio, kur kuriama vien savo paties gerovė, – tai mūsų pastangų rezultatas. Mes dirbome vardan to“, rašo V. Putinas.
„Šiandien mūsų valstybės kokybė atsilieka nuo pilietinės visuomenės pasirengimo dalyvauti joje. Mūsų pilietinė visuomenė tapo nepalyginamai brandesnė, aktyvesnė ir atsakingesnė. Mums teikia atnaujinti mūsų demokratijos mechanizmus. Į juos turi „tilpti“ išaugęs visuomenės aktyvumas“, apie naujas pastarojo meto politinio gyvenimo realijas rašo V. Putinas.
Be kita ko, V. Putinas žada ne tik kovoti su korupcija, bet ir įveikti ją.
„Mes susitvarkėme su oligarchija, susitvarkysime ir su korupcija“, rašo jis.
Rusijos prezidento rinkimai įvyks kovo 4 dieną. Pergalė juose prognozuojama Putinui, tačiau ginčijamasi dėl jo galimybių tai padaryti pirmame ture.
