„Priemonės, kurių dabar valstybės kartu su tarptautinėmis organizacijomis imasi kontroliuojant naujos epidemijos plitimą, duoda, galima sakyti, veiksmingų rezultatų: bent jau tai, kad yra sustabdyta naujų atveju skaičius, ar bent jau nekyla staigiau, nei rodo prognozės. Tai rodo, kad priemonių efektyvumas yra ir tai yra optimistinis ženklas“, - pirmadienį BNS telefonu iš Briuselio sakė Europos Komisijos narys, savaitgalį grįžęs iš pirmojo vizito Siera Leonėje, Liberijoje ir Gvinėjoje.
Eurokomisaras, kartu su Kipro atstovu Christosu Stylianides'iu (Christu Stilianidžiu), EK atsakingu už humanitarinę pagalbą, praėjusią savaitę į šį regioną vyko stebėti, kaip vyksta kova su Ebolos plitimu, kaip teikiama pagalba užsikrėtusiems virusu.
Pasak V.P.Andriukaičio, šiuo metu keičiasi epidemijos „geografinė situacija“ - virusas plinta ne didmiesčiuose, o atokesniuose regionuose, kur nėra reikiamos infrastruktūros medikams patekti, nėra kelių ir dėl to būtina „keisti taktiką“ imantis papildomų skubių veiksmų.
„Dabar reikia papildomų judrių komandų, kurios galėtų vykti į šalies gilumą. Bet norint vykti į gilumą, reikia turėti transporto priemones, komandas, laboratorijas. Tad reikalingas ne tik centralizuotų lauko klinikų steigimas, bet reikia ir naujų instrumentų. (...) dabar reikalingi epidemiologai, higienistai, sociologai netgi psichosociologai, kurie galėtų padėti įveikti (problemos) suvokimo skirtumus tarp žmonių“, - sakė eurokomisaras.
Jis pripažino, kad pati sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Gvinėjoje, o efektyviausia su virusu kovojama Liberijoje. Siera Leonėje, anot jo, taip pat „vadovaujamasi kiek kitais organizaciniais principais“, tuo metu Gvinėja yra gerokai didesnė valstybė už likusias dvi, tad čia kyla daugiausia problemų tiek dėl infrastruktūros, tiek dėl nesugebėjimo užtikrinti elementariausių higienos reikalavimų.
„Šalys yra be galo dideliame skurde. Pamatęs tą savo akimis gali suprasti, kokios tai yra skirtingos planetos. Įsivaizduokite, kai reikia kalbėti apie elementarias infekcijos užkardymo priemones, kad būtų tualetai, kanalizacija, vandentiekis, nes nieko nėra, o infekcijos plinta tomis sąlygomis, kurios ten egzistuoja. Norint užkirsti infekciją reikia tokių priemonių, ką jau bekalbėti apie tai, kad, pavyzdžiui, šešiems milijonams gyventojų yra 46 gydytojai. Tokioje situacijoje dirba tarptautinės komandos. (...) Supratimas, kaip valdyti gydymo procesą pačiose lauko tipo ligoninėse, jis jau yra geresnis, yra daug pažengta“, - medikų darbo sąlygas įvertino V.P.Andriukaitis.
Pasak jo, ypač daug dėmesio šiuo metu skiriama medicininio personalo apmokymams, pagerėjusios yra ir personalo evakuacijos sprendimo priemonės.
V.P.Andriukaitis tikino, kad įvertinus vizito metu stebėtą situaciją, EK bus teikiamas tolesnių priemonių planas. Bus rekomenduojama aprūpinti vietos bendruomenes bent minimaliu skaičiumi epidemiologų, slaugytojų ir transporto priemonių, stiprinti jų evakuacijos galimybes, stiprinti greitos pagalbos teikimą. Pasak jo, šiuo metu siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, svarbiausia nustatyti tolesnius plitimo židinius - tam būtina gera komunikacija tarp regionų.
Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kilus Ebolos protrūkiui nuo šios ligos mirė apie 4,8 tūkst. žmonių, užsikrėtusiųjų yra dar per 13 tūkst.
Viruso židiniai nustatyti aštuoniose Afrikos valstybėse, smarkiausiai nukentėjo Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
