Šiandien Seime buvo priimti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo ir Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymai pažeidžiant LR Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytą procedūrą, neatlikus nepriklausomo ekspertinio vertinimo, kurio reikalavo beveik 30 % Seimo narių.
Naujo įstatymo priėmimas nesukuria jokių prielaidų nei dujų kainos, nei perdavimo bei skirstymo tarifų mažėjimui, nes neturint alternatyvių šaltinių dujų tiekimui į Lietuvą, jokios konkurencijos tarp dujų tiekėjų iš esmės nėra.
Tuo tarpu dujų terminalo statybai ir naujų alternatyvių šaltinių atsiradimui nei įstatymas, nei dujų sektoriaus pertvarka nėra reikalinga. Dabartinis teisinis reguliavimas visiškai netrukdė ir netrukdo tiems tikslams.
Pagal galiojančius aktus šiandien jau užtikrinta ir veikia trečiųjų asmenų prieiga prie dujų tinklo, valstybė reguliuoja didžiąją dalį dujų rinkos klausimų, nėra ir prielaidų rinkos dalyvių diskriminacijai. Todėl įstatymas nesukuria jokios pridėtinės vertės ir šių tikslų pasiekimui.
Lietuvos dujų sektoriaus izoliacija nuo ES šalių narių regioninių tinklų yra tokia pati kaip Latvijos, Estijos, Suomijos. Todėl neabejotinai Vyriausybė galėjo imtis aktyvių veiksmų, suderinant su Komisija direktyvos įgyvendinimo terminų atidėjimą.
Direktyva numato net tris galimus dujų sektoriaus pertvarkos būdus (neskaitant išimties). Deja, niekas realiai nei svarstė, nei lygino, kuris iš būdų būtent Lietuvos vartotojams būtų naudingesnis. LR Seimo Europos reikalų komitetas, vadovaujamas A. Kubiliaus, 2004–2008 m. kadencijoje pasipriešino tuometinės LR Vyriausybės siūlymui taikyti pereinamąjį laikotarpį šios direktyvos įgyvendinimui Lietuvoje. Tokią poziciją tuomet išsiderėjo Suomija, Estija ir Latvija. Tuo tarpu LRS Europos reikalų komitetas atmetė Vyriausybės siūlymą, analogišką Suomijos, Estijos ir Latvijos sprendimams. Konservatoriai padarė viską, kad visi Lietuvos žmonės mokėtų už dujas žymiai brangiau nei suomiai, estai ir latviai.
Dar daugiau, dujų sektoriaus pertvarka neabejotinai pareikalaus didelių sąnaudų; kitų valstybių patirtimi – pakankamai ženklių. Akivaizdu, šios sąnaudos bus įskaičiuotos į atitinkamus tarifus ir guls ant dujų ir šilumos vartotojų pečių. Ko gero, rudenį Vyriausybė siūlys įvesti taip vadinamą VIAP'o „mokestį“ (visuomenės interesus atitinkantį paslaugų mokestį) už savo klaidingus sprendimus. Atidžiai stebėsime, ar taip nebus daroma kitoje sesijoje.
Iki šios dienos Seimo nariams nebuvo pateikti jokie ekonominiai paskaičiavimai ir pagrindimas, kokia bus pertvarkos įtaka galutinėms dujų ir šilumos kainoms. Taigi, jie arba apskritai neatlikti, arba nepatvirtina teiginių apie numatomą kainų mažėjimą.
Šiai dienai, kai didelė gamtinių dujų vartotojų dalis balansuoja ties skurdo riba ar net žemiau jos, tokių įstatymų priėmimas neturint aiškių ekonominių paskaičiavimų bei įvertinimų yra daugiau nei neatsakingas Lietuvos žmonių atžvilgiu.
Energetikos ministras pažadėjo, kad priėmus įstatymą dujų kaina atpigs 15 procentų jau nuo š. m. lapkričio mėnesio. Jau dabar Lietuva moka už gamtines dujas brangiausiai, ir nors gerbiamas Arvydas Sekmokas žada dujų kainą atpiginti, šis pažadas prilygsta lietuvių liaudies posakiui: „Tie bernelio pažadai...“. Mat dujų ir naftos kainos pasaulinėse rinkose svyruoja, jos gali ir didėti, ir mažėti, nepriklausomai nuo premjero A. Kubiliaus Vyriausybės norų. Tik akivaizdu, kad dėl šios Vyriausybės klaidingų žingsnių, mes, Lietuvos žmonės, palyginus su kaimynais vis tiek mokėsime brangiau, nepriklausomai nuo pasaulinių kainų svyravimų. Kadangi energetikos ministro pažadas duotas, įstatymą priėmus seksime šio pažado įgyvendinimą ir reikalausime ministro politinės atsakomybės, jei dujų kainos netaps panašios į tas, kurias mokės Latvijos, Estijos ir kitų panašių šalių vartotojai.
Ministras deklaruoja siekį perimti perdavimo sistemos operatorių į valstybės rankas. Neabejotinai tai pareikalaus valstybės lėšų, apie jas iki šiol nėra jokios informacijos. Nėra jokių skaičiavimų ir apie administravimo sąnaudas. Vadinasi, tiek operatoriaus teisių perėmimo, tiek ir administravimo sąnaudos bus perkeltos į gamtinių dujų tarifus, o gamtinių dujų vartotojas už viską turės sumokėti.
Vyriausybei teks derėtis ir dėl sutarčių su kitais akcininkais pakeitimų dėl jų nuostatų prieštaravimo įstatymui, kartu ir – dėl pačių sutarčių galiojimo. Išlieka ir arbitražinių ginčų su kitais akcininkais grėsmė. Visa tai kelia ne tik tolesnių santykių su akcininkais neapibrėžtumo, bet ir finansinių nuostolių riziką, kurios dydis iki šiol taip pat nebuvo vertintas.
Įvertinus visus priimtų įstatymų trūkumus bei abejotinas juose įtvirtintas teisines normas, lieka vienintelis kelias – kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių įstatymų konstitucingumo.
Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis
