Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta socialdemokratų pasiūlytos galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aleksandro Sacharuko likimo parlamente. Šį siūlymą ji žada aptarti su parlamentarais ir teisininkais, nors Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius mano, jog tai – beprasmiška. „Konstitucija aiškiai pasako: balsuoja Seimas. Seimas nubalsavo, yra kaip yra“, – Lietuvos radijui sakė jis.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius Lietuvos radijui tvirtino, jog pakartotinas kreipimasis į Konstitucinį teismą, būtų beprasmiškas, kadangi galutinį sprendimą priima Seimas.
„Konstitucija aiškiai pasako: balsuoja Seimas. Seimas nubalsavo, yra kaip yra. Konstitucinis Teismas nieko naujo, mano įsitikinimu, nepasakys“, – teigė V. Nekrošius.
Dekanas sakė, kad negalima išskirti, kurie šioje situacijoje blogi, o kurie geri, kadangi tai buvo ne kelių Seimo narių, o viso parlamento sprendimas. Jo nuomone, tai ne vienintelis Seimo akibrokštas: „Aš neįsivaizduoju, kaip po tokių balsavimų, kai neleidžia tirti, ar du Seimo nariai pažeidinėjo viešąją tvarką ar po dabartinio balsavimo Seimas gali reikalauti iš žmonių, kad jie vykdytų įstatymus. Jie tam neturi jokios moralinės teisės.
Seimas vakar sprendė ne ar A. Sacharukas ir L. Karalius yra geri, ar blogi vyrai. Jie turėjo atsakyti labai paprastą klausimą: ar galima Seimo nariui šiurkščiai sulaužyti priesaiką ir pažeisti Konstituciją? Pasirodo, galima.“
Apie vakarykštį balsavimą ir jo pasekmes Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Lietuvos radijui sakė, jog „dalis Seimo narių patys nesielgia pagal Konstituciją ir pagal duotą priesaiką, jeigu balsavo prieš arba susilaikė arba biuletenį sugadino. Seimo nariui, kaip tautos atstovui, matyt, galioja aukštesni sumanumo, atidumo kriterijai, tai galima sakyti, kad sugadinimas buvo, ko gero, sąmoningas.“
Pasak S. Šedbaro, tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, tiek Permainų koalicija, tiek valstiečiai liaudininkai buvo už atvirą balsavimą, kad „nebūtų galima pasislėpti už slapto balsavimo ir rinkėjai būtų žinoję, kas nori moralios politikos.“
Dabar S. Šedbaras mato tik vienintelę išeitį – A. Sacharukui postą palikti pačiam. „Jeigu jis iš tiesų mano galįs būti tautos atstovu, tai šitą dalyką turėtų pasitikslinti per kitus rinkimus“, – sakė jis.
Lietuvos radijo žurnalistų paklaustas apie Seimo paleidimą, V. Nekrošius sakė, jog tai – ne išeitis.
„Pirma – tai visiškai nerealu, o antras klausimas – ar bus nuo to kam nors geriau? Aš manau, kad Seimas, pasileisdamas, nei padidins autoritetą, nei jį dar labiau sumažins, o, matyt, geriausia būtų, jeigu Seimas savo darbais po truputį pradėtų įrodinėti, kad tai yra ne tik grupių ir interesų susikirtimo vieta, bet vis tik žmonės turi tam tikrų idėjų ir tam tikrą suvokimą, kad jie dirba, pirmiausia, Lietuvos žmonėms“, – teigė dekanas.
Lietuvos radijas primena, kad parlamentarai per apkaltos procesą panaikino Seimo nario Lino Karaliaus mandatą. Už tai balsavo 89 nariai. Jo kolega, už kurio mandato panaikinimą balsavo tik 80 narių, Aleksandras Sacharukas parlamente liko.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.
L. Karaliui mandatas atimtas, A. Sacharukui – ne
Seimo posėdyje – A. Sacharuko ir L. Karaliaus klausimas
Krikščionių partijos frakcija: apkalta A. Sacharukui ir L. Karaliui – politinis farsas
