Kol kas, pasak premjero Gedimino Kirkilo, oficialiai nesvarstoma, kas galėtų būti naujasis Seimo vadovas. Tačiau Seimo kuluaruose jau minima socialdemokrato Česlovo Juršėno, jau ankstesnėse kadencijose ėjusio šias pareigas, pavardė. Premjeras patvirtino, kad šio parlamentaro kandidatūrą laikytų tinkama, tačiau siūlyti esą galėsią visi koalicijos partneriai.
Pats Č. Juršėnas į portalo „Balsas.lt” klausimą apie šiuos svarstymus vakar atsakė trumpai: “Nieko nežinau ir nieko negaliu pasakyti”.
Seimo pirmininko pavaduotojas, liberalas Gintaras Steponavičius portalui "Basas.lt" taip pat sakė, jog Č. Juršėno kandidatūra yra realiausia.
Po vakar įvykusio „pilietininkų“ prezidiumo posėdžio Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas paskelbė apie ketinimus atsistatydinti. Jis taip pat traukiasi iš partijos pirmininko pareigų.
V. Muntianas tvirtino paliekantis Seimo vadovo postą, nes gerbia parlamento pirmininko instituciją, kuri dėl jo atžvilgiu išsakomų kaltinimų gali būti diskredituota.
V. Muntianas teigė, kad su juo yra susidorojama politiškai, nes, anot jo, faktai, kurie sukėlė įtarimus jo atžvilgiu, buvo žinomi jau seniai, o dabar tiesiog paviešinti susitarus tam tikroms politinėms jėgoms.
„Konkrečiai aš galvoju, kad tai yra (socialliberalo - BNS) Antano Valionio ir (finansinėmis machinacijomis įtariamo Darbo partijos lyderio - BNS) Viktoro Uspaskicho susitikimų rezultatas“, - kalbėjo postą paliekantis parlamento vadovas.
Kaip žurnalistams po prezidiumo posėdžio pranešė „pilietininkai“ A.Matulevičius ir A. Ivanauskas, partijos prezidiumas neturi įgaliojimų atstatydinti jos pirmininko, todėl penktadienį šaukiama jos Taryba. Tačiau, pasak politikų, ji gerbs V. Muntiano valią.
„Seimo pirmininkas mano, kad partija ir valstybė neturi tapti jo asmeninių problemų įkaite“, - teigė V.Muntiano bendrapartiečiai.
Tačiau tuo pačiu A. Matulevičius ragino išsiaiškinti, kodėl medžiaga apie epizodą, nutikusį rugsėjį, į žiniasklaidos priemones pateko tik dabar.
Prezidentas parėmė
Tuo tarpu šiandien daugelio parlamentarų pasitikėjimą praradusį ir interpeliacijos belaukiantį V. Muntianą parėmė Prezidentas.
Pavadinęs parlamento vadovui mestus kaltinimus spekuliacijomis, ir priminęs, jog pats yra kaltinamas įvairiais dalykais, V.Adamkus šiandien pareiškė, jog kiekvieną kaltinimą reikia įrodyti.
Vyriausybės vadovas, Gediminas Kirkilas, susilaiko nuo bet kokių komentarų. „Komentuoti būtų neetiška - man pačiam pradėta interpeliacija“, - teigė jis žurnalistams.
Tuo tarpu Seime V. Muntianas paramos nebeturėjo. Prieš šventes, išeiginių dienų metu ir trečiadienį kalbinti įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai sakė daugmaž tą patį – V. Muntianas turėtų „susiprasti pats“.
A Matulevičius portalui „Balsas.lt“ jau anksčiau sakė nemanąs, kad reiktų laukti interpeliacijos ir teigė, jog V. Muntianas tikrai „paslydo lygioje vietoje“. „Nedera Seimo vadovui teikti panašių paslaugų nei giminėms, nei pažįstamiems, kažkur nešioti kažkokius pinigus. Net jei ir nėra čia kriminalo, reikia pripažinti, kad toks elgesys yra visiškai nepriimtinas“ - sakė A. Matulevičius.
Tokią nuomonę portalui „Balsas.lt“ išsakė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, konservatorius Rytas Kupčinskas.
Interpeliacija palauks
Nors ir surinkę 36 parašus dėl interpeliacijos Seimo pirmininkui V. Muntianui, „darbiečiai“ nusprendė dar dieną palūkėti ir leisti jam atsistatydinti pačiam.
„Nusprendėme šiandien jos neregistruoti. Registruosim rytoj. Laukiam jų pačių, „Pilietinės partijos" prezidiumo ir kitų frakcijų apsisprendimo. Dar ne visi mūsiškiai spėjo pasirašyti, galų gale laukiam ir pačio Seimo vadovo apsisprendimo - gražiausia ir padoriausia būtų atsistatydinti jam pačiam“, - „Balsui.lt“ teigė „darbiečių“ frakcijos vadovė Virginija Baltraitienė.
Savo sprendimą dar palūkėti ji motyvavo ir tuo, kad net ir įregistravus interpeliaciją šiandien, ji būtų svarstoma tik Seimo posėdyje, balandžio 1-ąją. „Jei galėtume pradėti svarstyti rytoj, žinoma registruotume šiandien. Tačiau dabar galime ir palūkėti", -aiškino politikė.
Pasak parlamentarės, V. Muntiano pasiaiškinimai jos neįtikino. „Mes pradėjom rinkti parašus, nes tie jo paaiškinimai tik šypseną kėlė visiems Seimo nariams. Nei esi rangovas, nei užsakovas, o pinigus moki. Tai jis pažeidė elementarias taisykles, pažemino Seimo nario ir Seimo pirmininko vardą. Jis gi atstovauja institucijai, Seimui“, - BNS sakė V. Baltraitienė.
Kova dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto?
Valdančiojoje koalicijoje jau kurį laiką brandinamas sumanymas atimti iš Pilietinės demokratijos frakcijos, kuriai priklauso ir pats V. Muntianas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą. Pastarasis dabar priklauso minėtos frakcijos nariui Algimantui Matulevičiui, kuris koalicijos partnerių, ypač socialdemokratų ir socialliberalų nemalonę užsitraukė vadinamojo Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo metu - narpliodamas galimus korupcinius labirintus. Su pastaraisiais siejamas dabartinis premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška ir vadinamoji „valstybininkų“ grupuotė.
Seime svarstoma, jog didesnieji koalicijos partneriai pasinaudos V. Muntiano nemalonumais ir galutinai sumenkins Pilietinės demokratijos frakcijos įtaką bei perims NSGK kontrolę.
Seimo NSGK pirmininkas A. Matulevičius atkreipia dėmesį į tai, kad skandalingi faktai apie V. Muntiano elgesį teisėsaugai buvo žinomi dar rugsėjo mėnesį.
„Jei yra kriminalas, prokurorams gal reiktų ir oficialiai kreiptis, tačiau informacija tyčia nutekinama į spaudą. Tai daroma tuo metu, kai premjeras turi nemalonumų dėl paaiškėjusių savo paskyrimo aplinkybių, o Prezidentas, kaip aiškėja, galbūt pažeidė Konstituciją, kaip ir nušalintasis Rolandas Paksas“ - sakė A. Matulevičius.
Politikas atkreipė dėmesį į tai, jog interpeliaciją Seimo pirmininkui rengia Darbo partija, kurios lyderis įsivėlęs į daugelį skandalų, tarp jų ir į galimai neskaidrią prezidento Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimo istoriją. Pasak A. Matulevičiaus, neabejotinai blogai pasielgusio Seimo pirmininko situacija galbūt yra išnaudojama kitiems skandalams pridengti.
............
Nepasitikėjimas V. Muntianui pareikštas prasidėjus vadinamajai „Kauno savivaldybės“ bylai, kuomet jis buvo įtartas dalyvavęs machinacijomis žemės sklypais Kauno rajone.
Kalbėdamas Seime V. Muntianas patvirtino, kad buvo susitikęs su korupcijos byloje įtariamu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru ir sumokėjo jam 2000 litų, tačiau mokėjęs ne jam asmeniškai, o už atliktą darbą.
Iš Seimo tribūnos jis išdėstė versiją, atseit tarpininkavęs civilinėje sutartyje. Istorija esą prasidėjo, kai į Seimo pirmininką kreipėsi Vilhelmas Grūdė (Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas), kuris liko nepatenkintas „sklypų perskirstymo“ Kaune sąlygomis. Mokestis buvęs aukštas - keliasdešimt kartų aukštesnis nei sklypų vertė. Seimo pirmininkas sutiko padėti.
V. Muntianas kreipėsi į kelis pareigūnus, kurie paaiškino, kad sandorį galima sudaryti pigiau - viso labo už 2 tūkst. litų. Vėliau tą sklypą turėjęs pirkti V. Muntiano giminaitis Vasiliauskas.
Parlamento vadovo teigimu, su V.Vizbaru jie buvo sudarę žodinį susitarimą, kad pastarasis suras jam įmonę, kuri sutvarkytų visus sklypo padalijimo reikalus, nes V. Muntianas esą nenorėjęs vargti. Pagal susitarimą, už paslaugas atsiskaityti su šia įmone turėjo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas, o vėliau V. Muntianas, jo teigimu, grynais kompensavo tą mokestį.
Seimo vadovas taip pat pabrėžė, kad nenorėjo pakeisti žemės paskirties, o tik padalinti sklypą. „Žemės paskirties pakeitimo nėra. Reiškia, yra taip: dalis tiesa, dalis - priešingai“, - žiniasklaidos pranešimus komentavo V.Muntianas., neigdamas bet kokius kaltinimus kyšininkavimu.
Tačiau parlamentarų karštligiški Seimo pirmininko pasiteisinimai neįtikino. Pasak Seimo nario Egidijaus Klumbio, V. Muntianas mano, kad kiti Seimo nariai - visiški kvailiai.
Pagal Seimo statutą pirmininko atleidimas turi būti svarstomas, jei tą pasiūlo ne mažiau nei 29 parlamentarai, o jo atstatydinimui reikalingas 71 Seimo nario balsas.
