Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas aiškina, kad politikų neapsisprendimą dėl savivaldos valdymo modelio lemia partiniai interesai, o pačios savivaldos pasyvios, nes nusivylusios pirmais reformos žingsniais.
Kaip V.Muntianas trečiadienį sakė „Žinių radijui“, jau beveik dešimtmetį sprendžiami savivaldos reformos klausimai „politiniame akiratyje visą laiką buvo sprendžiami pulsuojančiai“.
„Tai jų aktualumas ypatingai iškeliamas ir būna tam tikri susitarimai pasiekti, tai vėl pranyksta. Noriu pasakyti, kad šitas klausimas visais atvejais sprendžiamas labai sudėtingai, nes yra labai skirtingi politinių partijų interesai“, - sakė Seimo pirmininkas.
Jis taip pat pažymi, kad savivaldos atstovų pasyvumas sprendžiant šį klausimą gali būti nulemtas praėjusioje Seimo sesijoje priimtų Konstitucijos pataisų, leidžiančių atskirais įstatymais keisti rinkimų tvarką, pertvarkyti savivaldybių valdymo struktūrą.
„Manau, kad savivaldos atstovai visumoje yra nusivylę ir nerodo politinio aktyvumo. Būtent savivaldybių asociacija pasisakė už tą modelį, kada meras yra ir tarybos pirmininkas ir vykdomoji institucija(...). Tos Konstitucijos pataisos, dėl kurių buvo apsispręsta pirmą kartą balsuojant, eliminuoja galimybę tiesiogiai renkamam merui tapti kartu ir tarybos pirmininku. Tai vienas iš valdymo variantų, kuris buvo savivaldos atstovams patraukliausias - ir jo nebelieka“, - aiškino V.Muntianas.
Šią savaitę specialiai Seimo darbo grupei, turinčiai parengti įstatymų paketą savivaldos reformai, vadovaujanti socialdemokratė Violeta Boreikienė pareiškė, kad kone visos pagrindinės partijos nevykdo pažadų kuo greičiau pateikti siūlymų dėl rinkimų tvarkos ir naujo pačių savivaldybių politinio modelio.
„Užpyliau raštais visus - net ir Seimo vadovybę. Tačiau niekas nerodo jokių gyvybės ženklų. Galbūt išskyrus socialdemokratus ir Liberalų sąjūdį“, - piktinosi Seimo narė.
Prieš kelerius metus ši politikė irgi vadovavo specialiai grupei savivaldai reformuoti, bet neištvėrė pirmininko poste.
Ar įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimas laužo galvą jau ne vienerius metus. Praėjusią sesiją politikai pagaliau pritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai atskirais įstatymais ne tik įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet ir keisti pačią rinkimų tvarką, pertvarkyti savivaldybių valdymo struktūrą.
Šios sesijos pradžioje Seimo vadovai teigė, kad antrą kartą dėl Konstitucijos keitimo bus balsuojama „ne mechaniškai“, o visoms partijoms susitarus ir pateikus vizijas.
V.Boreikienės darbo grupė yra pateikusi kelis galimos naujos rinkimų tvarkos modelius, be kita ko, numatančius ir nepartinių dalyvavimą rinkimuose.
