Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, tapęs įtariamuoju byloje dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sako susipažinęs su įtarimais, nesijaučiąs kaltas, bet neatsisakys duoti parodymų prokurorui.
Tai portalui „Balsas.lt“ sakė pats politikas.
Ši antradienį prokurorai oficialiai pareiškė įtarimus V. Muntianui dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė V. Muntianas, jis neatsisakys duoti parodymų prokuratūrai . „Ne, aš iš karto pasakiau, kada buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad aš neatsisakau duoti parodymų ir noriu tik susipažinti su įtarimais ir bylos medžiaga“, - teigė V. Muntianas.
V. Muntianas sakė jau susipažinęs su jam keliamais įtarimais. „Man buvo įteiktas penktadienį pranešimas apie įtarimą ir aš su juo susipažinau“, - sakė V. Muntianas.
Pasak jo, šie įtarimai mažai kuo skiriasi nuo tų, kuriuos generalinis prokuroras teikė Seimui. „Tik tiek, kad yra įvardinta daugiau įstatyminių aktų ir man užtruko kažkiek tai laiko, kol aš peržiūrėjau tuos įstatyminius aktus, kuriose vietose esama įtarimų“, - teigė V. Muntianas.
Paklaustas, ar jam keliami įtarimai yra pagrįsti, V. Muntianas portalui „Balsas.lt“ tikino nesijaučiąs kaltas. „Aš per pirmą tą susitikimą, kada buvo teikiamas pranešimas apie įtarimą, pasakiau, kad nesijaučiu kaltas“, - sakė V. Muntianas.
V.Muntianas tvirtino kvietimo į prokuratūrą dar negavęs.
V. Muntiano bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika neatskleidė, ar politiko advokatui bus leista susipažinti su bylos medžiaga. „Jiems patiems bus pranešta apie tai“,- portalui „Balsas.lt“ sakė A. Mažeika.
Seimas V.Muntiano neliečiamybę panaikino liepos 1 dieną.
Generalinis prokuroras dėl V. Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.
V. Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V. Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Kaip yra sakęs generalinis prokuroras A. Valantinas, įtariama, kad V. Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.
Minimas sklypas priklauso verslininkui M. Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V. Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V. Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V. Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A. Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V. Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V. Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.
V. Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais jis paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V. Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V. Muntianas neteko šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba. Kaip ir dauguma kitų buvusių parlamentarų pilietininkų, subyrėjus Pilietinės demokratijos frakcijai, V. Muntianas tapo Socialdemokratų frakcijos nariu ir savo balsu pagelbėjo premjerui Gediminui Kirkilui, kuomet buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo pastaruoju.
