Prieš 70 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos neišgelbėjo nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir šiandien šio pakto pasirašymo motyvai kaitina aistras.
Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ apie pakto pasirašymo detales pasakojo buvusio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo anūkas, politologas Viačeslavas Nikonovas:
- Ar buvo šis paktas sudarytas, Stalinui siekiant laimėti laiko, norint pasiruošti karui su nacistine Vokietija? Ar paktu norėta išplėsti įtakos sferas?
- Viena susiję su kitu. Minėtu metu Sovietų Sąjungai šis klausimas buvo ganėtinai paprastas. Vokietija pradeda karą su Lenkija - apie tai buvo vos ne oficialiai pranešta. Ir pagrindinis klausimas: o kur jie žada sustoti? Vokiečiai sustoja Varšuvoje, jie traukia į Minską ar į Maskvą? Šiuo atveju interesų zonos išplėtimas reiškė tą liniją, kur sustos vokiečių kariai. Tai reiškia, kad buvo gyvybės ir mirties klausimas.
- Ar buvo paktui alternatyva? Jo pasirašymas paskubino ar atitolino karą su hitlerine Vokietija?
- Teoriškai tokia alternatyva buvo. Tai europinio saugumo sistemos sudarymas, kuriame dalyvautų Sovietų Sąjunga, Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios užtikrintų saugumo garantijas Lenkijoje ir Rumunijoje. Deja, ši alternatyva nebuvo realizuota. Buvo bandymų ją įgyvendinti, bet šie bandymai jokių rezultatų nedavė. Visų pirma, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija nebuvo pasirengusios imti ant savęs kokius labai griežtus įsipareigojimus. O antra, jog Lenkija ir Rumunija nenorėjo jokių saugumo garantijų iš Sovietų Sąjungos.
Be to, kadangi karo šmėkla jau grėsė Lenkijai, buvo iškilęs konkretus klausimas apie susitarimo pasiekimą. Deja, tuomet Maskvoje dirbusios Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės delegacijos neturėjo įgaliojimų pasirašyti kokius nors susitarimus. Todėl Sovietų Sąjungai šiuo atveju nebuvo labai didelio pasirinkimo.
Lenkijos užpuolimo datos paktas nenumatė. Šitas terminas buvo nuspręstas dar iki pakto, ir Hitleris būtų užpuolęs Lenkiją su paktu ar be jo. Galbūt jau per pakto pasirašymą Hitleris turėjo ketinimų pradėti karą su Sovietų Sąjunga.
- Ar iš tiesų Sovietų Sąjungos vadovams Vokietijos puolimas tapo siurprizu?
- Puolimo Maskva laukė kiekvieną dieną. Tai, kad buvo užpulta Sovietų Sąjunga 1941-ųjų birželio 22-ąją nebuvo dideliu siurprizu.
- Tai reiškia, kad nežiūrint į paktą, karo vis dėl to laukė?
- Vienareikšmiškai. Pas Sovietų Sąjungos vadovus buvo šimtaprocentinis įsitikinimas, kad karas bus. 1939 metais pavyko atidėti jo pradžią. Senelis man sakė - jie galvojo, kad karas bus maždaug po metų. Tačiau pavyko atidėti ilgesniam laikui.
- Ar jūsų senelis V.Molotovas dalijosi įspūdžiais iš susitikimo su Vokietijos delegacija?
- Dalijosi. Rimti žmonės - taip sakė. Bet kadangi su įvairių šalių užsienio reikalų ministrais ir valstybių vadovais jis susitikdavo praktiškai kasdien, kartais daugelį kartų per dieną, tai aš nemanau, kad susitikimas su vokiečiais jam paliko kažkokį neišdildomą įspūdį. Nors įvykis, žinoma, buvo svarbus.
- Ką pats paktas reiškė V.Molotovui? Kaip jis jį vertino?
- Senelis jį vertino palankiai. Jis buvo įsitikinęs, kad paktas yra tai, kas Sovietų Sąjungai padės pasiruošti karui ir galų gale jame nugalėti. Jie niekada nesigailėjo dėl to, kad pasirašė paktą.
Indrė Sesartė
