,,Aš abejoju, ar Lietuva būtų pajėgi mažinti pirminės energijos vartojimą, jeigu ekonomika augs. Vargu, ar mes galime greitai sutaupyti dėl naujų technologijų arba namų modernizavimo“, – sakė hab. dr. Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) antradienį vykusiame konsultaciniame posėdyje, kuriame buvo aptariama ES rengiama nauja direktyva dėl efektyvaus energijos panaudojimo bei kokios įtakos tai gali turėti Lietuvai.
,,ES rengiama nauja energijos efektyvumo didinimo direktyva, kuri turės įtakos visiems sektoriams – viešajam sektoriui, namų ūkiams, pramonei, transportui ir kt.“, – sakė dr. Vaclovas Miškinis, dalydamasis mintimis apie tai, kuo reikšminga gali būti naujoji ES direktyva.
Aptardamas rengiamos direktyvos reikalavimus, V. Miškinis akcentavo, kad ES šalims narėms turės atsirasti prievolė panaudoti atliekinę šilumą, parengti tokią tarifų sistemą, kuri skatintų paslaugas.
,,ES priklausomybė nuo naftos ir dujų didėja, ir ta priklausomybė gali padidėti iki 75 proc., o didėjanti kaina dar padidina direktyvos reikšmę. ES labai dideli poslinkiai yra Vokietijoje, ir susirūpinimą kelia tai, kad kuro deginimas yra tiesioginė klimato kaitos priežastis“, – sakė hab. dr. Vaclovas Miškinis.
,,Maždaug pusė šilumos gyvenamiesiems namams teikiama iš centralizuotų tinklų, apie juos direktyvoje yra įvairių nuorodų ir pastebėjimų, bet pasigedau nuorodų tiems namų ūkiams, kurie šilumą gaminasi patys“, – sakė V. Miškinis, pristatydamas kai kuriuos rengiamos ES direktyvos aspektus.
Jo teigimu, ankstesnė EP direktyva dėl energijos vartojimo nedavė laukiamo rezultato. Todėl iš naujo dokumento tikimasi labai daug.
,,Tikimasi, kad padidės konkurencingumas, mažės energetinė nepriklausomybė, taip pat mažės šiltnamio dujų sklaida, bus mažesnis poveikis aplinkai“, – sakė V. Miškinis.
Anot jo, artimiausiu metu vyks politinio susitarimo etapas, šių metų pabaigoje direktyva jau turėtų įsigalioti, o 2014 m. tikslai, kurie kol kas nėra įpareigojantys, gali tapti ir įpareigojantys.
Jis pabrėžė, kad ES kelia didelį susirūpinimą tai, kad dėl augančių energijos kainų auga priklausomybė nuo pirminės energijos išteklių. Be to, didėjančios taršos problemos taip pat didina naujosios strategijos reikšmę.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D. Korsakaitė atkreipė dėmesį, kad direktyvoje teigiama, jog apskaitos prietaisai padės vartotojui taupyti. Tačiau prieš tai reikia atlikti tyrimus, ar tai naudinga, nes tai didelės investicijos, teigė ji.
,,Tam kad vyktų dideli pokyčiai, reikalinga aiški sistema ir aiški atsakomybė, ir ji turėtų būti atspari politinės spalvos pokyčiams, nes trūkčiojimai stabdo darbus“, – sakė ji.
Seimo Aplinkos komiteto pirmininko J. Šimėno teigimu , ,,tai yra seniai priimtos tiesos, tik jas reikia įgyvendinti. Mes strategiją turime, padėjome į stalčių. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos – neteisingai paskaičiavome, pusė milijardo šmakšt į šoną. Bet pagrindinis principas – reikalingas politinis susitarimas“, – kvietė jis.
J. Šimėnas taip pat sakė, kad nepakankamai skatinama renovacija: ,,Turime ir pinigų ir galimybių, bet visuomet trūksta politinės valios“.
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje energijos nuostoliai patiriami ne tik dėl ,,orą šildančių“ neekonomiškų pastatų, bet ir dėl to, kad itin dideli šilumos energijos nuostoliai patiriami trasose.
LPK iniciatyva vykusi diskusija, kaip Lietuva gali dalyvauti įgyvendinant ES Energijos efektyvumo priemones surengta po to, kai atsiliepiant į 2011 m. Europos Vadovų Tarybos kvietimą imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų panaudotas didesnio energijos taupymo potencialas, buvo parengtas naujas efektyvaus energijos vartojimo planas.
Komunikate „Energetika 2020“ efektyvaus energijos vartojimo priemones siūloma įgyvendinti siekiant platesnio ES efektyvaus išteklių naudojimo: pastatuose, transporto sektoriuje, pramonėje naudojant efektyvesnę energijos vartojimo įrangą, stiprinti energijos vartojimo auditą, diegti efektyvesnes energijos valdymo ir vartojimo priemones visoje energijos tiekimo grandinėje.
Jame taip pat numatoma, kad finansinė našta teks tiek viešajam, tiek pramonės sektoriams – energijos gamybai, transportui. Siūloma, kad diegiant efektyvaus energijos vartojimo priemones būtų įtraukti ir vartotojai.
Komisija siūlo planinius rodiklius nustatyti dviem etapais. Pirmame etape valstybės narės patvirtintų savo planinius rodiklius ir programas, o Komisija rems valstybes nares, teiks joms priemones programoms įgyvendinti ir stebės. Po metų, 2013 m. Komisija pateiks vertinimą ir pasiūlys nustatyti teisiškai įpareigojančius nacionalinius tikslus 2020 m.
