Jungtinės ir liberalų frakcijos narys parlamentaras Virginijus Martišauskas, piktindamasis "užkulisiniais politiniais susitarimais paremtu" siekimu įteisinti daugiakalbystę referendumo dėl narystės ES biuleteniuose, siūlo visų referendumų bei rinkimų biuleteniuose pateikti vertimą į tautinių mažumų kalbas.
Ketvirtadienį (04.10) Seimas ketina svarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą balsavimo biuleteniuose kartu su tekstu valstybine kalba pateikti ir jo vertimą į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą.
Seimo nario V. Martišausko nuomone, "galimybė naudoti biuletenius su vertimu į lenkų kalbą tik artimiausio referendumo metu tėra kąsnis, kurį valdančioji dauguma numeta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikams tam, kad jie galėtų pasiteisinti savo rinkėjams dėl veiksmų, kurie žmonėse vadinami "politine prostitucija".
V. Martišausko teigimu, akivaizdu, kad daugiakalbių biuletenių įteisinimu oficiali valdančioji dauguma ir neoficialiai jos gretose esanti "prezidentinė partija" bando įtikti tautinėms mažumoms atstovaujančiais besiskelbiantiems Vilniaus savivaldybės tarybos nariams.
"Tačiau toks vien užkulisiniais politiniais susitarimais paremtas sprendimas ne tik nesprendžia tautinėms mažumoms rūpimų problemų, bet ir yra nelogiškas bei daro tiesioginę žalą ruošiantis referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą", - tvirtina jis.
"Pasitenkindami vienadiene lengvata, Lietuvos lenkams atstovaujančiais besiskelbiantys politikai rodo, kad jiems mažai suprantama nuoseklaus atstovavimo rinkėjams ir susitarimų laikymosi sąvoka", - teigia parlamentaras.
Todėl, V. Martišausko nuomone, reikia arba atmesti galimybę naudoti daugiakalbius biuletenius referendumo dėl narystės ES metu, arba ją įteisinti visų balsavimų metu.
Vilniaus miesto meru trečiadienį ketveriems metams išrinktas 62 metų socialdemokratas Gediminas Paviržis, kurį parėmė pirmojo tarybos posėdžio išvakarėse susibūrusi penkių partijų koalicija. Šiai koalicijai priklauso po 6 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų demokratų partija, Lietuvos rusų sąjunga ir 3 mandatus turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Iki šios savaitės pradžios Lietuvos lenkų rinkimų akcija buvo prisijungusi prie liberalų, moderniųjų krikščionių demokratų bei konservatorių, rėmusių ligšiolinio sostinės mero Artūro Zuoko kandidatūrą. A. Zuoko vadovaujama liberalų ir moderniųjų krikdemų koalicija per savivaldybių tarybų rinkimus pernai gruodžio 22 dieną Vilniuje gavo daugiausiai rinkėjų balsų.
Manoma, kad politinius partnerius LLRA pakeitė mainais į lenkams palankių politinių sprendimų pažadus.
BNS
