Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Kas taps Lietuvos prezidentu? Didysis finalas – po savaitės. Ir nors atotrūkis tarp Dalios Grybauskaitės ir Zigmanto Balčyčio labai didelis, tačiau Lietuvos rinkimų istorija rodo, kad net dukart su mažesniu rinkėjų palaikymu į antrą turą patekusiam kandidatui pavyko laimėti ir tapti Lietuvos prezidentu. Taigi, D. Grybauskaitei praėjusį sekmadienį nepavyko pakartoti 2009-ųjų rinkimų sėkmės, kai ji buvo išrinkta jau pirmajame ture. Šį kartą jai pritrūko vos keturių procentų balsų, kurie ir lėmė, kad šalies vadovė turės rungtis antrajame ture su socialdemokratų kandidatu Z. Balčyčiu.
Panašu, kad toks rezultatas ne itin nudžiugino šalies vadovę. Kai jos konkurentas rinkimų naktį dalyvavo beveik kiekvienoje laidoje, šalies vadovė vis atidėliojo savo pasisakymą, o pasirodžiusi prieš kameras antrą valandą nakties ji tik paragino žmones eiti į antrąjį rinkimų turą ir net neatsakė į žurnalistų klausimus. Tokią komunikacijos klaidą, nors prezidentė vėliau sakė, kad jai trūko miego, manoma, nulėmė jos nusivylimas pirmojo turo rezultatais.
„Žmogus labai tiki ir staiga įvyksta ne taip, kaip planavai. Aišku, atsiranda tam tikras sutrikimas. Galbūt dar laukė rezultatų, gal dar buvo viltis, kad gal kas pasikeis“, – mano M. Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas.
„Ji buvo, matyt, patikėjusi, kad greičiausiai antro turo nereikės ir kad nereikės kažkokių ypatingų pastangų, o jeigu reikės, tai jos neišvengiamai būtų vaisingos“, – sako politologas, LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
Prezidentė jau pareiškė, kad ketina rodytis daugiau viešumoje, aktyvinti rinkimų kampaniją pažadėjo ir socialdemokratai. Abu konkurentai jau apsikeitė ir priekaištais dėl dalyvavimo laidose, be to, D. Grybauskaitė Z. Balčyčiui įgėlė ir dėl jo neva nuolankios pozicijos.
„Galbūt aš griežčiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką, galbūt, labiau girdžiu būsimo konkurento kalbose“, – sakė kandidatė į prezidentus D. Grybauskaitė.
„Tai, manau, yra rinkiminė retorika. Aš tikrai noriu patikinti ir užtikrinti, kad mano vertybės yra tokios pat kaip ir visų Lietuvos piliečių“, – teigė kandidatas į prezidentus Z. Balčytis.
Pasak politologų, antrasis turas – jau asmeniška kova, kuri lems, kas ateinančius penkerius metus vadovaus Lietuvai.
„Čia tiesiog jau yra kova dėl posto ir ypač, manau, tas svarbu D. Grybauskaitei, nes jai pralaimėti būtų smūgis“, – tikina V. Dumbliauskas.
D. Grybauskaitė ir taip per pastaruosius penkerius metus prarado šiek tiek daugiau nei trečdalį rinkėjų balsų – 2009-iais už šalies vadovę balsavo per 950 tūkstančių žmonių, o prieš savaitę jau tik kiek daugiau nei 600 tūkstančių. Politologų manymu, D. Grybauskaitei 2009-ųjų rinkimai buvo palankesni, nes prieš penkerius metus ji buvo daugumos piliečių kandidatė be konkrečių politinių pažiūrų, nesusieta su jokia politine partija. Prezidentavimo laikotarpiu ją rinkusieji pamatė, kad D. Grybauskaitė politines pažiūras turi, taip pat daug kam galėjo nepatikti jos pozicija dėl teisiamos Darbo partijos, politinių reitingų, greičiausiai, nepridėjo ir FNTT skandalas.
„Galbūt kažko nevetavo, ką žmonės tikėjosi vetuos, galbūt ne visai pradžiugino violetinės revoliucijos dalyvius, o kartu ir papiktino tuos, kurie į šią revoliuciją žiūrėjo kreivai“, – tvirtina V. Laučius.
Atrodytų, kad po pirmojo rinkimų rato abu politikus skiria milžiniška praraja. D. Grybauskaitė iš rinkėjų gavo beveik 46 procentus balsų, tuo metu Z. Balčytis tik kiek daugiau nei trylika procentų, nors ir šie balsai, pasak kai kurių politologų, greičiausiai skirti ne kandidatui konkrečiai, o už jo stovinčiai socialdemokratų partijai ir vienam populiariausių politikų – premjerui Algirdui Butkevičiui. Verta prisiminti, kad per Lietuvos nepriklausomybės istoriją buvo atvejų, kai kandidatas pirmajame rate sulaukęs gerokai didesnio žmonių palaikymo, antrajame – pralaimėjo.
Taip 1997 m. atsitiko Artūrui Paulauskui, kuris pirmajame ture surinko beveik 45 proc., o jo varžovas Valdas Adamkus – kiek daugiau nei 27 procentus balsų. Tačiau vos po dviejų savaičių V. Adamkus laimi rinkimus ir tampa prezidentu. Po penkerių metų, 2002 m., V. Adamkus antrą kartą siekia prezidento posto ir į antrąjį rinkimų turą, pirmaudamas beveik 16 procentų, patenka su Rolandu Paksu, tačiau čia V. Adamkus pralaimi savo varžovui beveik 10 procentų. Ar istorija pasikartos šį kartą? Matyt, vienas svarbiausių veiksnių bus tai, kaip pasielgs tie rinkėjai, kurie pirmajame ture balsavo ne už D. Grybauskaitę ir Z. Balčytį.
„Mes gi nežinome Paulausko – 160 tūkst. už jį balsavusių žmonių, kaip jie pasisuks. Kaip Puteikio elektoratas – 124 tūkst., kaip Tomaševskio elektoratas – 109 tūkst. Tai tokie skaičiai, kurie, sudėjus kartu prie Balčyčio, pakankamai įspūdingi“, – sako V. Dumbliauskas.
Atotrūkį tarp kandidatų galėtų sumažinti ir tie rinkėjai, kuriems Z. Balčytis – puiki galimybė įgelti dabartinei šalies vadovei už jos vykdytą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu.
„Tai pirmiausiai yra V. Tomaševskio rinkėjai, Georgijaus juostelių mylėtojai Lietuvoje, kurių, kaip mes matėme, prisirinko visi aštuoni procentai. Tai tikrai nemenka dalis, tai daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Galutinis rezultatas, aš manau, bus arti 60 prieš 40 procentų D. Grybauskaitės naudai.“, – tikina V. Laučius.
Kad ir kaip bepasibaigtų rinkimai, socialdemokratai dar kartą parodė, kad jie šiuo metu yra stipriausia politinė jėga, su kuria reikia skaitytis. Z. Balčytis jau užsitikrino „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos paramą, o D. Grybauskaitę remia konservatoriai su liberalais. Tik ar ta parama padės?
