Ketvirtadienio vakarą iš LRT studijos ilgą kelionę į kosmosą pradėjo pirmasis lietuviškas palydovas Lituanica-SAT1“. „Mums labai svarbu, kad tampame pasaulio kosminės bendruomenės dalimi“, – žurnalistui Edmundui Jakilaičiui laidoje „Dėmesio centre“ teigė kosminių technologinių entuziastas Vladas Lašas.
– Pone Lašai, tai, kas prieš kurį laiką atrodė sapnas ar pokštas, jau virsta realybe. Į kosmosą gruodžio 8 dieną kils net du lietuviški palydovai.
– Spalis Lietuvai tikrai kosminis. Jau patvirtinta, kad prieš dvi savaites iš Kauno technologijos universiteto (KTU) išlydėtas palydovas yra testuojamas Hiustone, ketvirtadienio vakarą į JAV iškeliavo ir Vilniaus universiteto (VU) komandos kūrinys. Mūsų dviejų universitetų sukurti palydovai bus šalia Masačusetso universiteto jaunimo komandos sukurto palydovo.
– Ką daro tie prietaisai, kuo jie ypatingi?
– Jų kompiuteriai galingesni negu „Apollo“ programos laivo, nukeliavusio iki mėnulio ir atgal. Šiuolaikinės technologijos leidžia daryti eksperimentus ir kosmoso sąlygomis išbandyti daugybę dalykų, kurie anksčiau buvo neprieinami arba labai sudėtingi ir brangūs. Labai svarbu, kad susiburia komandos ir padaro tokius dalykus, kurie praplečia žmonijos žinių ribas, yra reikalingi ekonomikai, verslui. Mums tai labai svarbu, nes tampame pasaulio kosminės bendruomenės dalimi.
– Kalbate apie tokių projektų naudą ekonomikai, verslui. Kokia ji?
– Pradėjusi nuo tokio palydovo, viena komanda jau kuria žemės ūkiui, kitoms sritims labai naudingus palydovų tinklus, kurie leidžia kiekvienam ūkininkui realiu laiku matyti žemę. Tai ateities dalykai. Manau, ir mes galime tokiuose projektuose dalyvauti.
– Kaip prasidėjo Lietuvos bendradarbiavimas su NASA?
– Prieš porą metų NASA delegacija lankėsi KTU ir VU. Tada dar niekas nesitikėjo, kad prabėgus vos dvejiems metams abu universitetai bus kosminiai.
– Ar palydovai, kuriuos mūsų universitetai siunčia į kosmosą, labai brangūs?
– Nepasakyčiau. Prabangus automobilis kainuoja brangiau. Lietuviški palydovai sukurti padedant rėmėjams, patys kūrėjai taip pat prisidėjo. Labai daug lėmė ir žmonių entuziazmas. Visais laikais entuziazmas daug reiškė. Juk Darius ir Girėnas taip pat buvo entuziastai. Ir Kolumbas Amerikos išvyko ieškoti ne kaip valdžios finansuojamas keliautojas. Aš ketvirtadienį bendravau su iniciatyvine grupe, kuri nori įkurti pirmąją žmonių koloniją Marse. Šiame projekte dalyvauja ir lietuviai, esu pakviestas patarti komandai. Turime labai gerą, entuziastingą būrį. Matyti, kad žmonės tiki sėkme, mato viziją, serga už idėją, kuri gali būti reikšminga kad ir po 200 metų.
– Kaip atsitiko, kad Lietuva į kosmosą siunčia net du palydovus? Prieš pusmetį buvo kalbama tik apie vieną?
– Lietuva turi ne vieną gerą krepšinio komandą. Labai gerai, kad jaunų entuziastų dėka palydovų kūrimo procesas tampa vis platesnis, yra daugiau požiūrių, sprendimų. Džiugu, kad tai, kas atrodė neįtikėtina, dabar vyksta tokiu greitu tempu, jog nesustabdysi. Tai nėra valdoma vienos ar kitos Vyriausybės, tai projektai, į kuriuos įsijungia vis daugiau žmonių. Jie tiki, kad mes ateityje galėsime daryti dar įdomesnius, reikšmingesnius dalykus. Tai įkvepia ir jaunimą studijuoti aukštąsias technologijas ir kurti tai, kas reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir Pasauliui.
– Ar du lietuviški palydovai kuo nors skiriasi?
– Yra skirtingų technologinių sprendimų. Tam, kad būtum priimtas į palydovų paleidimo sistemą, būtina atitikti tam tikrus standartus. Reikėjo ratifikuoti ne vieną tarptautinę sutartį, nors anksčiau buvo manoma, kad mums tų sutarčių nereikia. O dabar esame kosminės bendrijos dalis.
– Gal reikėjo siųsti į NASA vieną didesnį palydovą vietoj dviejų mažų?
– Iš tiesų, žvilgčiojant atgal, galima pamatyti, ką dar geriau galėjome padaryti. Tačiau kosminiai projektai paprastai turi kelis dubliuojančius sprendimus, kad būtų atsarga. Kad Lietuva siunčia du palydovus, manau, tik į gerą, nes susibūrė puikios dviejų universitetų komandos. Mes labai dažnai akcentuojame geležį, betoną, bet iš tiesų šių palydovų didžiausias rezultatas yra žmonės, kurie patikėjo, kad jie gali tai padaryti, kad pradėjo dirbti kartu. Kosmosas yra labai sudėtinga sritis, tai reikalauja ir technologinio, ir teisinio, ir ekonominio išmanymo. Mažame palydove visa tai susijungė. Svarbu, kad susibūrusios komandos tikrai nesustos dirbusios po palydovų paleidimo į kosmosą. Jos kurs dar įdomesnius projektus.
– Kiek žmonių dirbo prie palydovo, kuris tuoj iškeliaus į Jungtines Valstijas?
– Abu palydovus kūrę žmonės jau skaičiuojamas šimtais. Ne kiekvienas fiziškai prie jų prisilietė, tačiau padarė labai daug, kad palydovai atsidurtų NASA. Anksčiau už Atlanto iškeliavusiame palydove yra ir lietuviško gintaro gabaliukas. Tai – viso labo simbolis, tačiau labai malonus.
Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“
