lietuviškas palydovas

Pirmosios Lietuvos kosminės misijos komanda siekia, kad tautos žinia – Lietuva myli laisvę – pirmą kartą iš kosmoso balsu nuskambėtų per Nepriklausomybės atkūrimo šventę kovo 11-ąją. Palydovo „LitSat-1” kūrėjai kviečia visus prisidėti prie istorinio įvykio – įrašyti garsu šiuos žodžius ir jungtis į bendrą tautos balsą.

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis sako, kad lietuviškųjų palydovų – Kauno technologijų universiteto „LitSat-1” ir Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1” – paleidimas į atvirą kosmosą atvers kelią Lietuvos gyventojų tobulėjimui kosminėse technologijose. S. Lapienis patvirtino, kad abiejų palydovų gyvybės ženklai yra: matuojamos temperatūros, kokioje aplinkoje dirba palydovai, kokios yra saulės elementų įtampos.

„Lituanica Sat-1” vadovas Vytenis Buzas „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” sakė, kad šiek tiek jaudinasi prieš mėginimą užmegzti ryšį supalydovu. Pašnekovo teigimu, šiandien bus stengiamasi išgirsti radijo švyturėlį, kuris pypsi FM Morzės abėcėlės kodu, informuodamas apie esamą situaciją palydove. Kitais žodžiais tariant, jis veikia kaip klasikinis telegrafas. „Iš principo mes išsibandysime lietuviškas technologijas.

Vilniaus universiteto (VU) palydovas „LituanicaSAT-1“ šiandien sėkmingai išskriejo į orbitą ir jau suka ratus apie Žemę, sakoma VU pranešime. Palydovą į atvirą erdvę išstūmė robotinė ranka tuo metu, kai palydovus gabenanti stotis skrido virš Rusijos, rytinės Sibiro dalies. Skelbiama, kad „LituanicaSat-1“ tapo pirmuoju lietuvišku palydovu, kurio siunčiamą signalą pavyko išgirsti radijo operatoriams.

Šiandien 12.25 val. Lietuvos laiku iš kosmoso į Žemę atskriejo trys tautos išrinkti lietuviški žodžiai – Lietuva myli laisvę. Pirmieji lietuviškus žodžius iš kosmoso „išgirdo“ brazilai – patvirtinimą apie užmegztą signalą ir visą iškoduotą informaciją Kauno technologijos universitetui atsiuntė radijo ryšio mėgėjas Roland.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dėkoja Lietuvos kosmoso asociacijai už atvirą laišką Lietuvos kosmoso industrijai ir kviečia atvirai diskusijai apie dviejų lietuviškų palydovų kokybinius ypatumus ir svarbą Lietuvai. Primename, kad palydovai į konteinerį buvo sudėti kompanijos „NanoRacks LLC“ sprendimu ir pagal jų specialistų nustatytus kriterijus.

Kauno technologijos universitete (KTU) sukonstruotas lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitiko visus NASA saugumo reikalavimus ir yra pilnai parengtas skrydžiui. Tai šiandien patvirtino JAV kompanija „Nanoracks“, pranešusi, kad lietuviškasis palydovas jau integruotas į paleidimo įrenginį, sakoma KTU pranešime. Žalia šviesa pirmojo palydovo pakilimui į kosmosą uždegta sėkmingai praėjus du paskutinius NASA bandymus. Vienas – NASA saugumo testas (angl.

Ketvirtadienio vakarą iš LRT studijos ilgą kelionę į kosmosą pradėjo pirmasis lietuviškas palydovas Lituanica-SAT1“. „Mums labai svarbu, kad tampame pasaulio kosminės bendruomenės dalimi“, – žurnalistui Edmundui Jakilaičiui laidoje „Dėmesio centre“ teigė kosminių technologinių entuziastas Vladas Lašas. – Pone Lašai, tai, kas prieš kurį laiką atrodė sapnas ar pokštas, jau virsta realybe. Į kosmosą gruodžio 8 dieną kils net du lietuviški palydovai. – Spalis Lietuvai tikrai kosminis.

Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1” sėkmingai praėjo specialią Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės patikrą ir jau pasiekė Hjustoną, pranešė Lietuvos kosmoso asociacija. Čia, Johnsono kosmoso centre, „LitSat-1” tinkamumą skrydžiui tikrins NASA Tarptautinės kosminės stoties krovinių saugumo komisija.

Nauji lietuvių žingsniai kosmoso link – nanopalydovų kūrimas. Net dvi grupės kuria koncepcijas tarptautiniam projektui „QB50“. Šį kartą pristatome Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) kuriamą nanopalydovą. Lietuvos kosmoso asociacijai (LKA) pavyko per keletą metų padaryti bent jau nedidelį, bet ryškiai matomą tiek politinį, tiek visuomeninį „kosminės“ sąmonės lūžį Lietuvoje.

Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.

Per artimiausius 2 metus į orbitą bus iškeltas pirmasis lietuviškas dirbtinis Žemės palydovas, Vilniuje vykstančios tarptautinės kosmoso konferencijos SEMWO metu „Balsas.lt“ sakė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas.