Gruzija neužpuolė Rusijos, Rusija užpuolė Gruziją - jei Vakarai pristigs tokio matymo, tai Gruzijos padėtis gali būti labai sunki, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Anot jo, „kadangi yra tokia rizika, kad būtent tokio matymo Vakarai pristigs, tai gali būti, jog gruzinai turėjo būti daug kantresni, net apšaudant jų kaimus“.
Rusijos siekis išprovokuoti karą Pietų Osetijoje buvo prognozuojamas, tokiai provokacijai pavykus, V.Landsbergio žodžiais, klausimas dabar tik vienas - „kaip toli eis Rusija“.
„Tarptautinė bendruomenė ten turėjo būti jau daug anksčiau ir turėjo nežaisti su tokiais apgaulingais dalykais, kaip tariami „taikdariai“ (Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje - BNS). Iš mandagumo apsimesdavo, kad tiki, jog Rusija nori taikos. O jeigu nori sumažinti tokio abejingumo kaltę, tai turėtų bent jau dabar veikti labai ryžtingai - gali padaryti sprendimą, kad siunčia tarptautines pajėgas į Gruziją jos Vyriausybės prašymu, nes tas prašymas labai seniai buvo reiškiamas“, - BNS komentuodamas padėtį Gruzijoje kalbėjo V.Landsbergis.
Europos Parlamento (EP) nario manymu, tarptautinės organizacijos galėtų imtis griežtesnių diplomatinių priemonių Rusijos atžvilgiu, kuri kariauja svetimos valstybės teritorijoje.
„Šiaip ar taip, ten yra Gruzija, o Rusijos kariuomenė yra interventai. Reiktų taip matyti, taip vertinti ir pagal tai elgtis, t.y. apibrėžti, kaip Vakarų valstybės vertina Rusijos kariuomenės intervenciją į Gruzijos teritoriją ir karo veiksmus prieš Gruziją“, - kalbėjo EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys.
Jis teigė ne kartą savo pasisakymuose perspėjęs, kad Rusija mėgins išprovokuoti gruzinus kokiems nors jėgos veiksmams, kad turėtų pretekstą masinei karinei intervencijai.
„Esu sakęs - kadangi Kaukazas prigrūstas Rusijos kariuomenės, o Maskva rodo atvirą neapykantą Gruzijos valdžiai, tai ta kariuomenė nėra ten tam, kad nebūtų panaudota, reikia tik priežasties. Atrodė, kad gruzinai stengėsi nepasiduoti provokuojami, tačiau dabar, kai jau prasidėjo karo veiksmai, o tarptautinių organizacijų ten nėra, kurios galėtų paliudyti ir įsikišti, tai Rusijos generolai gauna beveik laisvas rankas. Klausimas tik toks, ar jie stengsis ir pajėgs okupuoti visą Pietų Osetiją ir po to paskelbs, kad pripažįsta jos atsiskyrimą nuo Gruzijos, ar eis netgi toliau. Rusija gali eiti į Tbilisį, kad nubaustų Gruziją už kokius nors savo žuvusius karius“, - sakė V.Landsbergis.
Konservatoriaus manymu, vienas dabartinio karinio konflikto Gruzijoje tikslų - akivaizdus Rusijos interesas ir siekis sutrukdyti Gruzijos pakvietimui į NATO.
„Anksčiau Vokietija blokavo Bukarešte NATO narystės veiksmų planą Gruzijai, po to, Vokietija pasiūlė savo taikos planą Gruzijos vidiniams konfliktams. Gruzija jo neatmetė, bet atmetė separatistai, už kurių stovi Maskva. Taip turėjo susidaryti padėtis, kuomet Vokietijai būtų buvę sunkiau blokuoti metų pabaigoje narystės NATO veiksmų plano suteikimą Gruzijai, nes Gruzija pasirodė priimanti taikos pastangas, o separatistai - ne. Nauja stadija - šis konfliktas, kuris duoda naujus argumentus, kad Gruzijos dar negalima kviesti į NATO net tolimoje perspektyvoje ir tada Rusijos jėgos diplomatija mažų mažiausiai pasiekia tokį savo tikslą. Šis motyvas turėjo būti matomas ir tada tampa aišku, kad karinis konfliktas - Rusijos sėkmė“, - svarstė europarlamentaras.
Pasak V.Landsbergio, Lietuva „įžvalgiai siekė, kad ES derybose su Rusija būtų svarstomi Rusijos ir jos kaimynų (įšaldytų konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje - BNS) klausimai“.
„Didžiausia įtampa ir pavojingiausias taškas ir buvo Gruzija. Dabar, kaip matome, tai pasitvirtinto. Lietuva galėtų pabandyti gauti kokią nors informaciją, kas buvo pasiekta per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą (birželio pabaigoje Vakarų Sibire - BNS), jei tie klausimai iš tiesų buvo aptarinėjami. dėl kurių buvo suteiktas mandatas. O jei ES viršūnės, turėdamos mandatą net nelietė šio klausimo pokalbiuose su D.Medvedevu ir paliko jam laisvas rankas, tai turi prisimti atsakomybę. Todėl Lietuvos Vyriausybės klausimas Europos Komisijai turėtų būti - kas buvo padaryta įtampos mažinimui Gruzijoje, ką padarė ES eidama į derybas dėl naujos sutarties su Rusija“, - sakė V.Landsbergis.
Rusijos ir jos provakarietiškos kaimynės Gruzijos pajėgos šeštadienį toliau įnirtingai kovoja separatistiniame Pietų Osetijos regione.
Gruzijos pajėgos šeštadienį surengė dar vieną artilerijos ataką prieš Cchinvalį, nepripažintos Pietų Osetijos respublikos sostinę, sakė šio regiono vyriausybės atstovė spaudai. Rusijos pajėgos pranešė kontratakavusios.
Pranešama, kad įnirtingi mūšiai tarp Rusijos ir Gruzijos pajėgų naktį vyko pietiniuose Cchinvalio priemiesčiuose, praneša Rusijos naujienų agentūros.
Gruzija teigia, kad Rusija bombarduoja jos teritoriją, o šalies ambasadorius Jungtinėse Tautose Iraklijus Alasanija sakė, kad Maskva vykdo „plataus masto karinę invaziją“.
Maskva penktadienį pasiuntė savo pajėgas į Pietų Osetiją, kad, kaip teigia Kremlius, apgintų Rusijos piliečius, kuriems grėsmę neva sukėlė Gruzijos puolimas.
Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir ESBO rengiasi pasiųsti jungtinę delegaciją į Gruziją su misija padėti susitarti dėl paliaubų, penktadienį pranešė ES.
Nesiliaujant kovoms abi pusės tvirtina, kad pranašumas yra jų pusėje.
