Europos Parlamento Peticijų komiteto sausio 29 d. surengtuose klausymuose „NordStream“ dujotiekis ir jo poveikis Baltijos jūrai“ pasisakęs Lietuvos atstovas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos jūros dugnu ruošiamas tiesti "NordStream" projektas turi būti matomas ir kaip grėsmė žmogiškajai aplinkai, teigiama europarlamentaro biuro išplatintame pranešime.
„Matau, kad nūnai vykdomas Rusijos-Vokietijos sandėris dėl Baltijos vamzdžio statybos iš tikrųjų yra griovimo ženklas ir priemonė. Griaunama Europos po-krikščioniškoji bendrabūvio filosofija ir vakarietiška vertybių sistema. Šis pamatų ardymas yra tikslingai sumąstytas, todėl autoriams ir nereikia ieškoti jokių alternatyvių kelių tiekti dujas. Baltijos jūros dalies de facto aneksija bus antros eilės tikslas, o politinis dominavimas - trečiasis; verslas – ketvirtasis“, - pranešime cituojamas V. Landsbergis.
„Taip susitinka ekologija ir moralė. Nejau čia kokia dviejų valstybių ir kompanijų problema, jeigu įvyks ekologinė katastrofa ypatingai pažeidžiamoje, giliai užnuodytoje dugno nuosėdomis ir bejėgėje pasipriešinti laukinėms intervencijoms Baltijos akvatorijoje, ir tai baisiai palies mažąsias pakrantės tautas?“ - samprotavo V. Landsbergis, įžvelgdamas didžiųjų susitarimo šalių abejingumą ir aroganciją laikantis principo „pelnas – pirmiausia“.
Europos Parlamento narys piktinosi, kad neatsižvelgiama į Tarptautines jūrų ir Espoo konvencijas, netyrinėtos kitos dujotiekio alternatyvos, juolab nediskutuotos visoms suinteresuotoms šalims dalyvaujant.
Pasak V. Landsbergio, vyksta šis tas daugiau, ne tik pavojus aplinkai, jeigu Europa negerbia savo pačios konvencijų ir įstatymų, arogantiškai praktikuoja dvigubus standartus „Natura - 2000“, Baltijos Veiksmų plano ir panašiais atžvilgiais. „Tai reiškia, kad Rusijos vidinis neįstatymiškumas plečiamas Europos Sąjungoje“, - kalbėjo Lietuvos atstovas.
EP susikirto nuomonės dėl Šiaurės dujotiekio
Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas teigia, kad dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas Europai yra itin svarbus. Tai jis pareiškė antradienį Europos Parlamente surengtame viešame dujotiekio tiesimo plano svarstyme.
Europos Parlamentas yra gavęs Baltijos šalių bei Lenkijos nevyriausybinių organizacijų peticijas, kuriose prašoma ištirti galimą „Nord Stream“ dujotiekio poveikį aplinkai ir apsvarstyti alternatyvius variantus.
A. Piebalgas įsitikinęs, kad naujasis dujotiekis būtų naudingas, praneša EP spaudos tarnyba.
Anot komisaro, ES gamtinių dujų paklausa kasmet didėja 2 proc., todėl papildoma infrastruktūra bus labai svarbi siekiant patenkinti Europos vartotojų poreikius.
Jis taip pat sakė, kad dujos yra švariausia iškastinio kuro rūšis, išskirianti nedaug anglies dvideginio, be to, dujotiekis sukurs naujų darbo vietų.
A. Piebalgas nurodė, kad šis projektas, ES pripažintas prioritetiniu, „atitinka Europos poreikius“, nors ir sutiko, kad jis „nėra vienintelė galimybė“.
Tuo metu daugelis kalbėjusių europarlamentarų ir mokslininkų nuogąstavo dėl iš Rusijos į Vokietiją nusidriekti turinčio dujotiekio ekologiškumo bei tikslo.
„Daugelis nerimauja dėl to, kaip elgsis Rusija“, – kalbėjo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą narys Henrikas Laxas.
Jis taip pat ragino aiškiai nustatyti, kas apmokės išlaidas avarijos atveju.
Pasak Lietuvos europarlamentarės Laimos Andrikienės, naivu tikėtis, jog Rusija laikysis tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų.
EP yra gavęs dvi peticijas iš Lenkijos ir Lietuvos, kuriose prašoma ištirti galimą dujotiekio poveikį aplinkai ir apsvarstyti alternatyvius variantus.
Baiminamasi, kad tiesimo darbai jūros dugne gali išjudinti nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusius ginklus.
Lrt.lt primena, kad vasario pradžioje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas turėtų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pateikti pasiūlymą, kad Šiaurės dujotiekis driektųsi ne jūros dugnu, o per Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos žemes.