Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas užvakar Niurnberge pristatė savo knygą „Europa?", kurioje –svarbiausieji čekų lyderio 2005-2010 metų pasisakymai, straipsniai ir interviu, susiję su jo požiūriu į Europos Sąjungą ir eurą.
Atkirtis prezidento kritikams
Vokiškai parašytas leidinys šiame Vokietijos mieste pristatytas neatsitiktinai. Niurnbergas V.Klausui iš socialistinės Čekoslovakijos 1962 metais tapo pirmuoju aplankytu Vakarų miestu.
„Džiaugiuosi, kad mano knyga apie Europą buvo išleista vokiečių kalba. Taip pat man labai malonu, kad buvęs federalinis prezidentas Romanas Hercogas parašė vertingą įžangą, – užvakar sakė V.Klausas. –Šis rinkinys ypatingas tuo, kad jį sudaro straipsniai ir kalbos, parašytos vokiškai. Todėl rengiant šią knygą nieko nereikėjo versti.
Jaučiu, kad mano nuomonę apie Europą daugelis užsienio politikų ir žurnalistų ne tik sumenkina ir neteisingai interpretuoja, bet labai dažnai ir sukarikatūrina bei demonizuoja.
Problemos, kurias įžvelgiu ir kurias, kaip man atrodo, taip pat turi matyti visi, nėra neesminiai reiškiniai, kuriuos galbūt būtų galima pašalinti paprastomis priemonėmis. Jas laikau įgimtomis ydomis, kurių, deja, negalime lengvai ištaisyti".
V.Klausas įsitikinęs, kad Europoje pastaraisiais dešimtmečiais, pasibaigus palyginti sėkmingam atstatymui po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjo destruktyvūs, Europos laisvę ir klestėjimą naikinantys procesai.
Čekijos vadovas teigia, kad Europa priėmė paternalistinę ir todėl neproduktyvią socialinę rinkos ekonomiką. Jos neefektyvumą dar padidino žaliųjų gamtosauginės ideologijos pripažinimas.
Pasak V.Klauso, dėl tokios Europos krypties atsiradusį žmonių motyvacijos dirbti ir tobulėti nykimą toliau stiprino masinė imigracija po daugiakultūriškumo vėliava. Simboliška, tačiau daugiakultūriškumą jau sukritikavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Valstybės, esančios vienintelė ir nepakeičiama erdvė ir mechanizmas, kur yra įmanoma demokratija, buvo sistemingai –ir, deja, sėkmingai –engiamos ir silpninamos. Europiečiai pamiršo, kad visi istorijoje žinomi totalitarizmo pavyzdžiai atsirado struktūrose, didesnėse už valstybes, t.y. imperijose.
Nėra prasmės džiaugtis
Čekijos lyderis V.Klausas į klausimą, kada žlugs euro zona, mėgsta atsakyti – bendra valiuta neatnešė laukto efekto ir jos išlaikymas kuo toliau, tuo bus brangesnis.
Briuselio politikos šalininkai jau ne pirmus metus bando tildyti čekų prezidentą. V.Klausas pašaipiai vadinamas euroskeptiku, nors patyręs politikas visada kalba tik rimtų, ir, beje, dažniausiai ES biurokratų nepaneigiamų argumentų kalba.
„Kaip ilgalaikis bendros Europos valiutos koncepcijos kritikas nematau jokios priežasties džiaugtis, –apie eurą kalba V.Klausas. –Pirmiausia būtina bent jau darbiniais tikslais apibrėžti, kaip aš suprantu žodį „žlugs". Viskas ne taip jau paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kalbant apie euro zoną, siūlosi mažų mažiausiai dvi šio žodžio interpretacijos.
Euro zonos projektas, arba bendros Europos valiutos sukūrimo projektas, jau seniai žlugo. Arba, švelniau tariant, nesukūrė efekto, kurio buvo tikimasi. Valstybėms, kurios sutiko atsisakyti dešimtmečius ar šimtmečius naudotos nacionalinės valiutos, šis projektas buvo pristatomas kaip neginčytinas ekonominis pranašumas.
Buvo publikuojamos plačios, deja, tendencingos ir dėl to pseudomokslinės studijos, kurios žadėjo, kad bendra Europos valiuta prisidės prie ekonominio augimo paspartinimo ir infliacijos mažinimo. Studijos ypač pabrėžė, kad šios valiutos zonos valstybės narės bus kur kas labiau negu praeityje apsaugotos nuo bet kokių nemalonių išorinių ekonominių veiksnių".
V.Klauso teigimu, jau akivaizdu, kad nieko panašaus neatsitiko. Atsiradus euro zonai, jos valstybių narių ekonominės plėtros tempai, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, tik dar labiau lėtėjo.
Toliau gilėjo plyšys tarp šių valstybių ekonomikos augimo ir kitų reikšmingų ekonomikos centrų, tokių kaip JAV, Kinijos ir Pietryčių Azijos, įvairių valstybių skirtinguose žemynuose, ar net kai kuriose Rytų Europos valstybėse, kurios nepriklauso euro zonai.
Politinis sprendimas
„Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė visas šias problemas iškreipė ir apnuogino, bet jų nesukėlė. Man tai nebuvo staigmena, –tvirtina V.Klausas. – Dabartinių šešiolikos Europos valstybių “euro valiutos zona" šiuo metu nėra optimali valiutos zona, kad ir ką sakytų elementarūs ekonominės teorijos vadovėliai.
Euro zonos atsiradimas buvo pirmiausia politinis sprendimas, kuris visiškai nereiškė, kad visa ši valstybių grupė yra tinkama bendros valiutos projektui. Taigi jei valiutos zona nėra optimali, jos sukūrimo ir išlaikymo sąnaudos lenkia pajamas, kurios gaunamos iš jos veikimo.
Žodžiai „sukūrimas" ir „išlaikymas" pavartoti neatsitiktinai. Dauguma ekonomikos komentatorių buvo patenkinti pirmojo žingsnio paprastumu ir tariamu nebrangumu. Jie prisidėjo formuojant įvaizdį, kad viskas gerai. Bet tai, žinoma, buvo klaida, į kurią mes –bent jau kai kurie –bandėme atkreipti dėmesį iš pat pradžių, bet niekas mūsų nesiklausė".
Čekijos vadovas įsitikinęs, kad dešimt euro zonos veikimo metų vedė prie neišvengiamo – atskirų valstybių ekonominė plėtra pradėjo skirtis ir bendros valiutos “tramdomieji marškiniai" ėmė vis stipriau veržti atskiras valstybes nares.
V.Klausas pritaria, kad „vyraujant geram ekonominiam orui", akivaizdžių problemų euro zonoje ir nekilo. Į Europą atslinkus finansų krizei, euro zonos nevienalytiškumas tapo gerokai ryškesnis. Prezidentas įsitikinęs, jog vien tokio „oro" permainų pakako įrodyti, kad euro projektas nuo jo atsiradimo buvo nesėkmingas.
Mokame didelę kainą
“Politikus ir mėgėjus, o ne ekonomistus, labiau domina tai, ar euro zona žlugs kaip institucija ir ar bendra Europos valiuta bus atmesta, –sako V.Klausas. –Mano atsakymas –ne. Į šią bendrą Europos valiutą, kaip sutvirtinantį elementą, į viršnacionalumą linkstanti ES investavo tiek politinio kapitalo, kad, manau, ateityje ji tikrai nebus atmesta.
Toliau gyvuos, bet už nepaprastai didelę kainą, kurią mokės euro zonos valstybių piliečiai, bet netiesiogiai ir kiti europiečiai, tie, kurie namuose neatsiskaito eurais ir pasiliko nacionalinę valiutą.
Ta kaina bus –tai sunkiai apskaičiuojama vienam žmogui –ilgalaikis ekonomikos augimo lėtėjimas, kuris taps ekonomiškai nuostolingas, atsižvelgiant į mūsų potencialą ir kitų pasaulio valstybių vystymąsi".
Čekai ir lenkai neskuba
„Todėl Čekija tikrai nepadarė klaidos, kad dar neįstojo į euro zoną. Ir tokios nuomonės mes laikomės ne vieninteliai, –kalbėjo prezidentas V.Klausas. –Lenkijos centrinio banko vadovas Slažomiras Skrzipekas (kurį man teko garbė gerai pažinoti) „Financial Times" išspausdino straipsnį, parašytą prieš pat jo tragišką mirtį lenkų lėktuvui nukritus prie Smolensko.
Straipsnyje jis rašo: „Lenkija –ne euro zonos narė –gavo naudos iš zloto kurso lankstumo. Kurso lankstumas prisidėjo prie ekonomikos augimo ir mažino prekybos deficito balansą neimportuojant infliacijos". Jis teigia, kad dešimtmečius trunkantis kai kurių euro zonos narių konkurencingumo praradimas buvo labai naudinga pamoka. Čia nėra ko pridurti".
Milda KUNSKAITĖ
