Šventai tikėjusiam, jog kovoja už teisybę, ir beveik dvejus metus gynusiam Drąsiaus Kedžio dukterį nuo pedofilų Vitalijui Keršiui dabar tenka vaikščioti į policiją ir prokuratūrą. Jis, vienas iš aktyvistų, kurie Kauno priemiestyje Garliavoje, Klonio gatvėje, budėjo ir neleido Kedytės grąžinti motinai, o vėliau nuolat ją saugojo per susitikimus su motina, dabar yra, anot jo paties, apšmeižtas ir bandomas padaryti žmogžudžiu. Po to, kai „Akistata“ išspausdino interviu su Audrone Skučiene, savo nuomonę panoro išsakyti ir V. Keršis.
„Mus vadino „patvoriniais“, – sako V. Keršis. – Buvo Audronės Skučienės „elitas“ ir mes, „patvoriniai“. „Čia kažkokie, kurie vaidina apsaugą, – tegul jie ir būna patvory“, – pats girdėjau, kaip A. Skučienė taip sakė. Pas ją kartą per savaitę ar per dvi vykdavo to vadinamojo „elito“ susirinkimai. Mes ten nebuvome kviečiami. Ką jie ten kalbėdavo, nežinau, tačiau, kaip vėliau ėmiau dėliotis faktus, tai man atrodo, kad jie, šeimos nariai, ir kėlė intrigas. Po tų pasitarimų mums buvo pasakojama vienaip, o kitiems – „varydavo“ ant mūsų. Pavyzdžiui, žurnalistams buvo sakoma: „Ar jie darbo neturi, kad čia sėdi, niekas čia jų nelaiko“. O mums buvo kalbama: „Jūs pasilikit, jūs mums labai reikalingi, padėsit mergaitę apsaugoti“, ir pan.
– O kodėl staiga nutarėte, jog D. Kedžio dukters nebereikia saugoti? Juk teismai tebevyksta ir dar neaišku, kaip su ja bus...
– Kalbos, kad mūsų nebereikia, kad reikia nutraukti budėjimus, pamažu ėmė sklisti iš vienos mokytojos. Kaip dabar suprantu, taip kalbėti jai liepė Neringa Venckienė ar A. Skučienė. Kai mes jų paklausėme, ar tai tik gandai, kad mes nebereikalingi, mums buvo tvirtinama: „Būkit, būkit, jūs mums labai reikalingi“.
Tačiau puikiai prisimenu kartą N. Venckienės ir A. Skučienės pasakytus žodžius: „Byla bus vilkinama – ir ką, negi čia sėdėsite keletą metų, kol mergaitė pasakys, jog nori gyventi su Neringa?“
Todėl šių metų gegužės 14 dieną, nutarę, kad nebereikia saugoti, nuvažiavome sutvarkyti namelio ir aplinkos. Tuomet apsiašarojusi Laimutė Kedienė mums pasakė: „Kodėl jūs išvažiuojate? Mes dabar jausimės nesaugiai...“ Sutvarkėme aplinką, kas nereikalinga išmetėme ir atidavėme namelio raktus Kedžiams.
– Tai gal ne saugojote, o girtuokliaudavote, todėl ir buvote išprašyti? Kalbama, jog ir suaukotus pinigus iššvaistėte...
– Nežinau, iš kur tokios kalbos. Mes buvom nutarę, jog niekas neturi matyti mūsų išgėrusių, viešai vartojančių alkoholį, kad policija negalėtų prisikabinti. Galų gale žurnalistai tuoj būtų išskalambiję, kad esame girtuoklių minia.
Buvau apkaltintas, jog neva siūliau parduoti namelį ir pasidalyti už jį gautus pinigus. Neva savo reikmėms, kai turėjau kortelę, leidau suaukotus pinigus. Tačiau liudininkai įrodė, kad yra kitaip. Man pinigų skolino viena moteris. Viskas yra užfiksuota parodymais ir dokumentais. Dabar jie tvirtina: „Šitiek pinigų suaukodavo!..“ Nebuvo tų didelių pinigų. Didžiausia suma buvo surinkta nameliui ant ratų pirkti – 3000 litų. Kažkiek suaukojo, dalį mes patys susimetėme. Iš savų pinigų dažnai ir maistą pirkdavome, bet atveždavo pavalgyti ir kiti žmonės, kaimynai.
Prisimenu, jog aukojo ir lietuviai, gyvenantys užsienyje. Buvo nurodyta, kad tuos pinigus perduotų ne A. Skučienei, o N. Venckienei į rankas.
– Teigiate, kad buvo kuriamos istorijos, intrigos. Tai kodėl iš karto neatsiribojote nuo tos šeimos?
– Mums visą laiką buvo teigiama, jog pedofilų klanas visus sunaikins ir reikia gintis. Be to, ir dabar manau, kad su mergaite kažkas daryta, nes pats esu girdėjęs, kaip ta mergaitė kalbėdavo. Tačiau šeima tą skandalą tiek išpūtė, prikūrė įvairių mitų. Aš įsitikinęs, jog šeima prisidėjusi ir prie to, ką padarė D. Kedys – yra „pakišusi“ jį.
Kai pradedu dėlioti įvykių mozaiką, kartais nebesueina galai. Štai per knygos pristatymą Klaipėdoje N. Venckienė teigė, jog mergaitei buvo parodytos tik kelios galimų pedofilų nuotraukos. Tačiau filmuotoje medžiagoje, kur mergaitė pasakoja apie tai, ką ji patyrė, D. Kedys jai rodo gal kokias 20 nuotraukų...
Manau, jei mergaitę apklaustų normalūs psichologai, be jokių prokurorų ar advokatų įsikišimo, daug kas paaiškėtų.
D. Kedžio žūtis irgi kelia daug abejonių. Nežinau, ar jis mirė užspringęs – labai jau daug visokių pasakų buvo prikurta. Sukurta istorija apie neva švarius Kedžio batus (kai rado jo lavoną). O iš tikrųjų batai nebuvo švarūs.
Versija apie D. Kedžio suradimą bevažiuojant į lavoninę keitėsi keletą kartų. Tą rūsį ar bunkerį, neva kur jis buvo laikytas parą ar tris, girdi, nurodžiusi kažkokia ekstrasensė. O tas bunkeris yra šeimos giminaičių žemėje. Kaip tos violetinės gėlės ten atsirado? Jos buvo pasodintos per šeimos suvažiavimą. O visuomenei buvo pateikiama visai kitaip.
Dalis faktų apauginta įvairiais spėliojimais, gandais, kad būtų intriga. Kodėl niekam nepasakė, kad buvo sudeginti šalia buvę du sodo nameliai? Gal kad neliktų pėdsakų, jog ten buvo slepiamas D. Kedys?
– O jums ar buvo sakyta apie konkrečius galimus pedofilus?
– Taip. Buvo tvirtinama, neva Albertas Milinis, Jonas Furmanavičius ir Armanas Abramavičius yra grupiokai, seniai pažįstami ir jie yra pedofilai. Girdi, jie lankėsi Jūrmaloje, kur kilo skandalas su vaikais. A. Skučienė prašė mūsų sužinoti kuo daugiau informacijos apie tą įvykį. Sakė, kad jie, pasinaudodami savo aukštais postais, šį skandalą nugesino, užglaistė.
Ir pedofilų sąrašas buvo sudarytas, kur buvo įrašyta daugybė šeimai neįtikusių asmenų – tarp jų ir teisėjo A. Milinio sūnus Vaidas, dėl kurio nužudymo ir šmeižto turiu aiškintis aš.
Dabar tokia šmeižto kampanija eina prieš mane. Ištraukiami kažkada dėti skelbimai – pavyzdžiui, „Tvarkau kompiuterius“, – kur įdėtas mano ir mano draugo telefonas. Taip, matyt, norima parodyti, jog aš didelis kompiuterių specialistas ir sugebu išsiųsti elektroninį laišką iš bet kokio kompiuterio, įsilaužti į jį ir pan. O kompiuterius taisydavo draugas – aš tik padėjau, nes nelabai tuose kompiuteriuose „gaudausi“.
Užkliūva ir pavasarį įdėtas skelbimas: „Ieškau dangtelio naktinio matymo žiūronams“. O dangtelio paprašė draugas, dirbantis spec. padalinyje. Pametė jis tą dangtelį ir paprašė manęs pasiteirauti, gal kas iš mano draugų rado ar turi tokį. Buvau įdėjęs skelbimą, kad teikiame apsaugos paslaugas – mat aš tuo metu dirbau projektų vadovu vienoje apsaugos firmoje.
Žodžiu, po Vaido Milinio nužudymo buvo renkama įvairiausia informacija apie mane – matyt, ruošė medžiagą. Buvo sekama ir mano mergina. Pasibučiavome ant suoliuko pavasarį – mus nufotografavo, neva mes ištvirkaujame. Bet kokia informacija buvo renkama tam, kad vėliau panaudotų kaip jiems patogiau – iškreipus faktus, pateikus kaip nusikaltimą ir pan.
– Manote, kad jums bandoma „prikabinti“ šmeižtą ir V. Milinio nužudymą?
– Taip, esu apklaustas abiejose bylose. Kai atėjau į apklausą, dalis liudininkų jau buvo davę parodymus. Ir ta šeima pareigūnams labai daug informacijos suteikusi apie tuos žmones, kurie buvo prie tvoros ir kurie lydėdavo mergaitę į pasimatymus su motina. Atėjęs į policiją ir išgirdęs klausimus, aš supratau, kiek tikslios ir daug tos informacijos suteikta.
– Tai jūs esate nekaltas?
– Jau įrodyta, kad aš esu nekaltas. Liudininkai patvirtino mano žodžius dar prieš man duodant parodymus.
– Taigi žmonių nesekėte?
– Ne, mes patys nesekėm. Nors mums buvo bandoma įteigti, kad važiuotume sekti. Gerai, kad niekur nevažiavome.
Aš manau, kad jau seniai buvo ruošiamasi apšmeižti visą Milinių šeimą ir tam mestos labai didelės pastangos. O aš turėjau būti atpirkimo ožiu. Dabar įtarimą kelia ir ta neva geranoriška N. Venckienės pagalba surašyti mano skundus: girdi, kam tau tas advokatas, aš tau surašysiu... Bet gavau atsakymą, jog skundas nepriimtinas nagrinėti, nes neteisingai surašytas.
Beje, prokurorui Justui Lauciui aš nepasakiau nė žodžio, o turėjau sėdėti 30 parų. Byloje nėra užfiksuota, kad aš ką nors bloga sakiau – liudininkai nurodo kitą asmenį. Ir teisme niekas nenurodė, jog tai aš.
– Tad kodėl jus nubaudė?
– O kaip galima disidentę pasodinti laisvoje Lietuvoje? O mano išvaizda – tipiška nusikaltėlio išvaizda, ar ne? Skustagalvis, vilkintis juoda uniforma, avintis kerziniais batais ir t. t. – tokie visada kalti.
Šiuo metu trokštu vienintelio – kad pagaliau paaiškėtų, kas nužudė D. Kedį, kas nužudė Vaidą Milinį ir Andrių Ūsą. Manau, buvo nužudytas ir Juozukas (Josifas Stankevičius, Klonio gatvės aktyvistas, liepos mėnesį pasikorė, – red past.).
– Ar tai padarė pedofilų klanas?
– Kad pedofilų yra – aš įsitikinęs. Ir kad yra jų tarp aukštus postus užimančių, galingų, pažinčių turinčių asmenų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog šiuo atveju vyko šiurpus spektaklis. Tiek žmonių neteko gyvybės, tiek žmonių likimų sutrypta... O mergaitė seniai pamiršta. Ja naudojamasi darant politiką. Juk apie ėjimą į politiką buvo kalbama dar 2010 metų lapkričio pradžioje.
– Ėmėte trukdyti kurti partiją?..
– Tai nereikia žudyti... Manau, kad ne veltui tas šmeižtas ir mano „pakišimas“ buvo sugalvotas. Ir mano draugai pečiais trauko: „Na, tavo teisėja normaliai tave „pakišo“, ar ne? Mes tau seniai sakėme, kad tu iš ten dink“. Tie, kurie rinko apie mane informaciją, matyt, buvo įsitikinę, jog aš per tas 30 parų dingsiu...
– Šiaip ar taip, kol kas esate gyvas ir sveikas...
– Matyt, nepriėjo. Ačiū žmonėms, kurie to neleido, kurie palaikė... Tuomet būčiau buvęs apkaltintas V. Milinio nužudymu, o pats velionis būtų buvęs trečiasis pedofilas – Aidas. A. Skučienė netgi savo interviu jūsų laikraštyje nepaneigė, jog Milinių vaikas nebuvo pedofilas.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
