Šis įsakymas duotas V. Juščenkos ir jo pagrindinio oponento Viktoro Janukovyčiaus derybų metu.
Aštrėjant politinei krizei, Ukrainos prezidentas ir premjeras atnaujino naktį iš penktadienio į šeštadienį nutrūkusias derybas. Tačiau vyriausybės vadovas Viktoras Janukovičius kaltina prezidentą Viktorą Juščenką nelankstumu ir sako rimtų pokyčių nesitikintis, praneša LTV naujienų tarnyba.
Prie prezidentūros – premjero rėmėjai ir dešimtkart mažesnis prezidento šalininkų piketas. Visi čia laukia žinių apie Kijevo link judančias vidaus kariuomenės pajėgas – daugiau nei du tūkstančius karių iš keleto būrių.
32 tūkst. kareivių vidaus kariuomenės kontrolę V. Juščenka savo įsaku penktadienį perėmė iš V. Janukovčiui lojalaus vidaus reikalų ministro, tačiau generalinis prokuroras sako, kad vieno rajono teismas šeštadienio rytą sustabdė prezidento įsako galiojimą.
Tas pats teismas penktadienį vakare panaikino ir kitą prezidento įsaką, kuriuo jis ketvirtadienį atleido generalinį prokurorą, paaštrindamas dviejų mėnesių krizę. Sviatoslavas Piskunas grįžo į savo kabinetą kaip nugalėtojas.
„Lieku Ukrainos generalinio prokuroro poste. Ukraina turi vienintelį generalinį prokurorą, jis vardu Piskunas“, – sakė sugrąžintas į postą Ukrainos generalinis prokuroras.
Tikindamas, kad neleis vykdyti jėgos scenarijaus, prokuroras pareiškė galintis suimti prezidentui lojalų vidaus kariuomenės vadą. Tačiau prezidentūros atstovai sako, kad generolas tik vykdo paties V. Juščenkos įsaką.
Vidaus reikalų ministras pripažįsta, kad vidaus kariuomenės pulkai faktiškai jam nebepaklūsta, nors teisiškai – turėtų.
Sakydamas, kad sustabdyti vidaus kariuomenės judėjimo Kijevo link jam nepavyko, Vasilijus Cuško atsakomybę už perdislokavimą verčia vidaus kariuomenės vadui.
„Kažkas dabar nori kraujo praliejimo. Iš mūsų pusės nebus jokių provokacijų. Dar daugiau –griežtai, pagal įstatymą, darysime viską, kad jokių provokacijų niekam nepavyktų“, – tikino Ukrainos vidaus reikalų ministras V. Cuško.
Prezidentas kaltina premjerą tyliu perversmu, premjeras prezidentą – teisiniu nihilizmu, o parlamento vadovas – pučo mėginimu.
Kai kurie analitikai perspėja, kad Ukrainos gyventojai, iki šiol apatiški ir susierzinę dėl valdžios veiksmų, dabar ima jos nekęsti. Kadangi valdžia jau prarado bet kokį autoritetą, perversmą gali įplieksti bet kuris seržantas.
Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija primygtinai paragino abi konflikto puses kuo greičiau rasti taikų sprendimą.
