Prieš Valerijaus Gergijevo ir Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninio orkestro koncertą Žalgirio arenoje – tylus protestas.
Vienas garsiausių pasaulyje dirigentų vertinamas prieštaringai – pats sąsajų su politika kratosi, tačiau spaudoje jis vadinamas Kremliaus dvaro muzikantu ir Vladimiro Putino politikos šalininku. Kritikos dirigentui negailėta dėl koncerto Rusijos okupuotame Cchinvalyje prieš kelerius metus, praneša „Panorama“.Į Kauną V. Gergijevą pakvietė Vladimiro Romanovo fondas. Kodėl būtent sausio 13-ąją, fondo vadovai viešai nekomentuoja.
Pats maestro žurnalistams tikino nežinojęs, kad šiandien Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena – manęs, pakviestas rusų senųjų naujųjų metų proga.
Organizatorių teigimu repertuaro, dirigentas nepakeitė, nors interviu vienam dienraščiui jis žadėjo tai padaryti. Tačiau prieš koncertą žuvusieji už laisvę pagerbti tylos minute.
Akcijos metu ant tiltų vedančių į Nemuno salą buvo deginamos žvakutės. Taip pat protesto akcijos metu buvo dalijamas 1991 metų sausio 14 dieną išėjęs laikraštis. Kaip DELFI penktadienio vakarą teigė vienas iš akcijos dalyvių Paulius Gedvilas, į tylią akciją susirinko per 100 studentų. Akcijos dalyviai vilkėjo marškinėlius su užrašu „Aš remiu Gruziją“. 2008 metais, dar nenurimus Rusijos ir Gruzijos konfliktui, V.Gergijevas Cchinvalyje surengė koncertą, kuriame skambėjo D.Šostakovičiaus 7-toji („Leningrado“) simfonija.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė neatmeta, kad V. Gergijevo koncertas laisvės gynėjų dieną – sąmoninga provokacija. Anot informacinių karų eksperto, data parinkta tikslingai. Esą ne pirmą kartą Lietuvai svarbiomis dienomis rengiami Rusijos atlikėjų koncertai mūsų šalyje yra Kremliaus propagandinės politikos dalis.
„Aš manau, kad pastaruoju metu galima pastebėti, jog Kremlius ir Rusijos politiniai technologai susirūpino kaip skirtingai mes vertiname istoriją Lietuvoje ir Rusijoje. Mūsų požiūris yra, kad mes gyveno okupacijoje, okupacijos metais, mes iškovojom savo nepriklausomybę. Rusijoje žiūrima visai kitaip į mūsų istoriją ir bandoma tam tikra rezonansine politika reprezentuoti savo požiūrį, sumenkinti tam tikrą mūsų valstybingumo datas ir panašiai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius.
Propagandą tyrinėjantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius sutinka, kad V. Gergijevas ir jo orkestras Rusijoje dalyvauja aukščiausio lygio propagandiniuose žaidimuose. Tačiau koncertas Kaune sausio 13-ąją – esą tik neapdairi organizatorių klaida.
„Aš manau, kad tai veikiausiai yra sudėliotas neteisingai visas tas grafikas, nes pačiai Rusijai sausio 13 dienomis, nei Putinui, nei jo aplinkai tikrai nėra reikalingas papildomas konfliktas. Tai yra didelis sakyčiau nesusipratimas dėl lietuvių organizatorių kaltės“, – mano VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis.
Valerijaus Gergijevo koncertas – ne vienintelis renginys sausio 13-ąją Kaune, sukėlęs diskusijų. Savivaldybei priklausančiame Girstučio kultūros centre šįvakar rodyta komedija „Striptizo ereliai“.
1991 m. sausio 13 d. sovietiniai kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Lietuva buvo tik prieš metus paskelbusi apie atkuriamą nepriklausomybę, tad iš Maskvos buvo duotas įsakymas nepriklausomybės siekį nuslopinti karinėmis priemonėmis.
Jūratė Anilionytė, Monika Petrulienė
