Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo užtikrinti, kad slaptos informacijos apie asmenis rinkimas Lietuvoje vyktų skaidriau ir pagal aiškesnes taisykles. Šiandien Seime užregistruotos tai numatančios Žvalgybos įstatymo pataisos.
„Tikslas – aiškiai reglamentuoti žvalgybos institucijų informacijos rinkimą ir veiksmus, kurie sankcionuojami teismo. Svarbu sugriežtinti kontrolę, į sankcionavimo procesą įjungiant prokurorus. Taip pasiektume kelis teigiamus dalykus – būtų sugriežtinta žvalgybos institucijų informacijos rinkimo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė, o taip pat – sumažėtų rizika, kad tam tikri pareigūnai piktnaudžiaus savo veiksmais“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Gailius.
Žvalgybos įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Vilniaus apygardos teismui teikimą dėl sankcijų galėtų pateikti tik generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroro pavaduotojas. Šiuo metu teisę tai atlikti turi visų šalies žvalgybos institucijų vadovai ar jų pavaduotojai.
Atsižvelgiant į pataisas, tik Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas šio teismo teisėjas turėtų teisę sankcionuoti slaptą asmenų kontrolę. Šiuo metu leidimą slaptai rinkti įvairaus pobūdžio medžiagą gali išduoti bet kurio šalies apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas.
„Esamas spragas atskleidė aukšto rango diplomatų slapta įrašytų telefoninių pokalbių paviešinimo istorija. Kadangi Žvalgybos įstatyme šiandien yra silpnų vietų, tam tikros interesų grupės ar grupuotės, turinčios labai konkrečių tikslų, naudojasi proga susidoroti su jiems nepalankiais asmenimis. Nesvarbu, tai būtų diplomatai ar kiti asmenys“, – teigė V. Gailius.
Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, šiandien gali stebėti ir fiksuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, patekti į asmens būstą, kitokias patalpas, automobilį, paimti daiktus ar slapta juos apžiūrėti ir kt.
