Naująja direktyva pabandėme išspręsti šiuos prieštaravimus. Pirmiausia iki 3 metų sumažintas pensinių teisių įsigijimo ir laukimo laikotarpis, kuris kai kuriose šalyse yra pakankamai didelis ir siekia net 10 metų. Dabar pensijų sistemose galima bus dalyvauti nuo 21 metų, nors yra šalių, kur tai daryti leidžiama nuo 28 metų. Šios priemonės turėtų gerokai sumažinti kliūtis teisėms į papildomas pensijas įgyti, kadangi ilgi laukimo laikotarpiai bei didelis amžiaus cenzas didina riziką, jog išėjus iš darbo bus prarastos papildomos socialinės garantijos. Taipogi direktyvoje yra svarbi nuostata, jog tais atvejais, kai nutraukus darbo santykius iš darbo išeinantis darbuotojas dar nėra įgijęs teisių į pensiją, būtina grąžinti darbuotojo arba jo vardu sumokėtas įmokas.
Valstybės narės privalės patvirtinti reikiamas priemones, kurios užtikrintų, kad iš darbo išeinantys darbuotojai galėtų išlaikyti savo teises į pensiją papildomoje pensijų sistemoje, kurioje jie jas įgijo bei išsaugoti jų vertę. O tiems, kurie turi teisę gauti išmokas, jos bus pervestos į šalį, kurioje gyvena pensijos gavėjas. Pensinių sistemų dalyviai bus geriau informuojami apie galimas darbo santykių nutraukimo pasekmes.
Direktyva per 4 metus turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Ji aktuali ir Lietuvai, kadangi nemažai mūsų žmonių dalyvauja užsienio profesiniuose fonduose. Ne vienas iš jų yra priverstas atidėti ketinimus grįžti į gimtinę, kadangi nenori prarasti teisių į papildomą pensiją. Norėtųsi, kad profesiniai pensiniai fondai būtų steigiami ir Lietuvoje. Tai padėtų dirbantiesiems ne tik pasididinti savo senatvės pensijas, bet ir sumažintų paskatas ieškotis darbo svetur.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
