Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija publikavo naują komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“, kuriame nustatomos papildomos koordinavimo ir finansinės priemonės jaunimo užimtumui valstybėse narėse skatinti.
Sprendimą numatyti šias papildomas priemones Komisija priėmė, įvertinusi naujausią Europos Sąjungoje plintančio jaunimo nedarbo statistiką. Ir skaičiai yra išties bauginantys. Jaunimo nedarbo lygis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 20 iki 40 proc., ir tai yra du ar net tris kartus didesnis nei kitose amžiaus grupėse. Pastebima tendencija, jog negalėdami rasti darbo jaunuoliai pasirenka tolimesnes studijas. Anot Komisijos, tai yra sveikintina tik tuomet, jei studijuojant įgyjama tų žinių ir įgūdžių, kurie yra paklausūs ir reikalingi darbo rinkoje. Nerimą kelia tai, kad jaunuolių, kurie nei dirba, nei studijuoja skaičius Europos Sąjungoje yra itin didelis – net 7,5 milijono. Būtent šie žmonės rizikuoja ateityje patirti skurdą.
Ką gi Komisija siūlo?
Primindama, kad kova su jaunimo nedarbu yra visų pirma valstybių narių kompetencija, ypatingai vietos ir regioniniame lygmenyje, Komisija siūlo visoms valstybėms narėms pasimokyti iš geriausiai su šia jautria problema besitvarkančių valstybių narių – Austrijos, Vokietijos bei Olandijos, kur jaunimo nedarbo lygis mažiausias. Komisija pateikia valstybėms narėms rekomendacijas dėl veiksmų, kurių šios galėtų imtis, skatindamos jaunimo užimtumą, bei numato finansinę paramą įvairioms nacionalinėms ir tarpvalstybinėms užimtumo programoms remti.
Valstybėms narėms Komisija pataria užkirsti kelią per ankstyvam moksleivių pasitraukimui iš mokyklų, prižiūrėti, kad mokymo programos aukštesniojo išsilavinimo pakopoje labiau atitiktų darbo rinkos poreikius. Komisijos nuomone, socialiniai partneriai turi rasti būdų labiau remti stažuotes bei pirmąjį įsidarbinimą.
Europos Komisija taip pat ragina valstybes nares geriau įsisavinti Europos Socialinio Fondo lėšas. Anot komunikate pateiktos informacijos, nors Lietuva ir priskiriama prie tų valstybių narių, kurios geriausiai įsisavina šio fondo lėšas (per 40 proc.), galima būtų jų įsisavinti dar daugiau per jaunimo užimtumo skatinimui skirtus projektus.
Įsitraukti privalo ir verslas, ir viešasis sektorius
Visgi, kaip vieną iš svarbiausių priemonių, siekiant pažaboti jaunimo nedarbą, Komisija įvardija perėjimą nuo mokslo, studijų prie įsidarbinimo. Čia pabrėžiama profesinio lavinimo, mokymosi bei stažuočių svarba. Komisija apgailestauja, kad europinių profesinio lavinimo ir mokymo programų įgyvendinimas vis dar nėra tolygiai išvystytas visuose ES regionuose. Komisija pabrėžia, kad norint sulaukti esminių pokyčių, į šį procesą turės labiau įsitraukti ir verslas, ir viešasis sektorius.
Dar viena svarbi iniciatyva, kuri Europos Parlamento prašymu bus pristatyta šiais metais – Jaunimo garantijos iniciatyva, kurios tikslas – užtikrinti, kad jauni žmonės per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo susirastų darbą arba būtų įtraukti į tolimesnes mokymo ar perkvalifikavimo programas. Šiai iniciatyvinei programai šiuo metu yra numatyti 4 milijonai eurų, o vėliau, įvertinus šios programos nauda, ji turėtų būti finansuojama iš Europos socialinio fondo.
Sveikinu Europos Komisijos iniciatyvą dėl jaunimo užimtumo didinimo, tačiau dabar svarbiausia, kad valstybės narės aktyviai diegtų šias iniciatyvas praktikoje. Lietuvoje jaunimo, negalinčio rasti darbo, procentas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, ir būtent tai verčia mūsų jaunus žmones emigruoti į svečias šalis ieškant įsidarbinimo galimybių. Manau, kad valstybė kartu su privačiu sektoriumi pagaliau turi prisiimti atsakomybę už emigruojantį jaunimą ir rimtai pradėti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti mūsų jauniems žmonėms daugiau darbo vietų Lietuvoje.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
