V. Baumila: geriau būti naujoku Londone, negu įžymybe Lietuvoje

 Kadangi atlikėjas šiuo metu Londone, pasimatymai virtualioje erdvėje tampa kasdienybe. Vaidas į Didžiosios Britanijos sostinę skrenda mažiausiai dukart per mėnesį – vaikinas dalyvauja įvairiose aktorių ir dainininkų atrankose. Šįkart jis bando savo laimę pasirodydamas miuziklo „Les Miserables“ (liet. „Vargdieniai“) kūrėjams. „Esu patenkintas paskutiniuoju pasirodymu. Manau, viskas puikiai pavyko. Turėjau atlikti kelis kūrinius, po kurių gavau namų darbų – kitame etape dainuosiu dalį iš „Vargdienių“, – šypsosi atlikėjas, kuriam Londonas jau tapo antraisiais namais. Paklaustas, ar nesunku gyventi ant lagaminų, Vaidas purto galvą: „Tai mano darbas. Smagu kiekvieną rytą pabudus tikrinti pašto dėžutę ir laukti agento laiško „po kelių dienų turi pasirodyti tokiame ir tokiame teatre“, o po to ruoštis, gyventi ta akimirka, kai įžengsi į sceną.“ Londone Vaidas žengia pirmuosius karjeros žingsnius, o Lietuvoje jis jau gerai žinomas. LRT televizijos projekte „Auksinis balsas“ , kuriame varžosi šalies scenos grandai, vaikinas yra tarp trijų lyderių: „Tiesą pasakius, rezultatai mane nustebino. Aš nieko panašaus nesitikėjau, nes žinau, kaip Lietuvoje žmonės balsuoja. Kiekvienas žiūrovas turi savo favoritą ir už jį balsuoja net neišklausęs kitų. Dažniausiai būna taip, kad kuris nors atlikėjas, dar net neišėjęs į sceną, turi dvigubai daugiau balsų už kitą. Man net keista, kad aš atsidūriau tarp tų favoritų, nes niekada nebuvau publikos numylėtinis“, – nuoširdžiai stebisi Vaidas. „Esu dėkingas žmonėms, kurie už mane balsuoja, tačiau turiu prisipažinti, kad į „Auksinį balsą“ ėjau ne dėl įvertinimo. Man patinka dainuoti su orkestru, man patinka šiam projektui ruoštis, išmokti naujų dainų ir išbandyti save įvairiuose žanruose bei parodyti savo įvairiapusiškumą, – kiek netikėtai prisipažįsta pašnekovas. – Balsuos ar nebalsuos man nėra jau taip svarbu. Šis konkursas niekam nieko neįrodys, o ir aš manau neturįs nieko įrodinėti po 8 metų scenoje. Aš ėjau čia, kad kažką įrodyčiau sau, o ne kitiems. Tačiau, žinoma, labai smagu, kad kažkas mano pastangas pastebi ir įvertina, nes aš niekuomet savęs nelaikiau publikos numylėtiniu, kaip sakoma, nesu auksinis Lietuvos berniukas“. Pastebėjus, kad tiek jis, tiek Londone šiuo metu gyvenanti Vilija Matačiūnaitė yra projekto lyderiai, Vaidas paralelių tarp emigracijos ir sėkmės nelinkęs brėžti: „Nemanau, kad publika mūsų pasiilgo, juolab, kad paskutinį mėnesį apie mus tiek rašė, kad bet koks pasiilgimas galėjo išgaruoti, – juokiasi atlikėjas. – Į užsienį šiaip gerai išvažiuoti, nes įgyji patirties, patobulėji, tačiau tai daryti vien tam, kad tavęs pasiilgtų, visiška nesąmonė“. Vaidas iš Lietuvos išvyko dar 2010-aisiais. Iš pradžių dainavimo įgūdžius tobulino Škotijoje, po to studijavo Guildfordo aktorystės mokykloje, šalia Londono. Vaikinas užsienyje sukūrė ne vieną vaidmenį ir kritiką bei pagyras girdėjo iš daugybės komisijų. Kaip jis vertina „Auksinio balso“ teisėjus, kurie, projekto gerbėjų nuomone, dažnai baudžia Vaidą?„Viena komisija mane mėgsta, kita nemėgsta. Atėjo vyrai – Vytautas Juozapaitis, režisierius Raimundas Banionis, susirinkau visus dešimtukus, tik iš Zitos Kelmickaitės gavau devynetą. Manau, moterys šio projekto komisijose manęs nelabai mėgsta. Gal jos palaiko moteris atlikėjas... nežinau, – svarstė Vaidas ir patikino ne visada esąs patenkintas teisėjų vertinimais. – Kartais kritika kai kurių atlikėjų atžvilgiu man atrodo neadekvati. Žinodami, kad esame profesionalūs atlikėjai, dainuojantys ne vienerius metus, komisijos nariai užvažiuoja per riebiai. Ne itin gražūs žodžiai būna skirti net tokiems vilkams kaip Česlovas Gabalis. Aš suprantu, kad humoras yra laidos varikliukas ir žiūrovams tikriausiai patinka, kai iš profesionalų yra šiek tiek pasijuokiama, tačiau yra skanus ir neskanus juokas.“ O kas nors Londone žino apie tai, kad Vaidas jau beveik dešimt metų scenoje ir yra išleidęs keletą albumų?„Ne, Londone pradėjau nuo švaraus popieriaus lapo. Niekam nepasakoju, kuo užsiimu grįžęs į Lietuvą, nes tai nesusiję su mano dabartine profesija ir tuo keliu, kurį esu pasirinkęs Anglijoje. Muzikiniame teatre daug žmonių, kurie turi papildomos veiklos arba yra dalyvavę muzikiniame šou, dainavę grupėse. Galbūt man labiau pasisekė, nes gimiau mažoje šalyje, kurioje išgarsėti paprasčiau. Tačiau Didžiojoje Britanijoje niekam neįdomu, ką tu nuveikei Lietuvoje. Gyvenimo aprašyme galėčiau paminėti nebent kelis televizijų projektus, kurie vyksta visame pasaulyje ir į kuriuos Lietuvoje buvau pakviestas kaip svečias. Šiaip žmonės, su kuriais pradedu dirbti Anglijoje, netrunka „pasigooglinti“ manęs ir paklausti, ar kartais nesu žymus Lietuvoje“, – šypsosi Vaidas, o paklaustas, ar geriau būti žinomam Lietuvoje, ar nežinomam D.Britanijoje nusišypso dar plačiau: „Žinoma, kad smagu pradėti nuo švaraus popieriaus lapo. Nesakau, kad Lietuvoje esu susigadinęs reputaciją, tačiau čia, Anglijoje, mane sutinka be išankstinių nuostatų. Čia aš dar esu žalias, lengvai minkomas molis, todėl ir esu įdomus prodiuseriams, komisijoms ar žmonėms iš šalies. Čia esu šviežias, naujas, jaunas. Dar nenuvalkiotas. Tas mane ir veža. Norisi padaryti kažką ypatingo, padėti atspaudą šioje šalyje,“ – su užsidegimu pasakoja Vaidas, savo tikslo link einantis lėtai, bet užtikrintai. „Buvau ir spektaklių atrankose, ir peržiūrose į filmus. Dieve, kur aš tik nebuvau! Tačiau tu eini, sulauki šimto „ne“, bet žinai, kad vieną dieną sulauksi to lemtingojo „taip“, – tiki atlikėjas ir netrunka pridurti. – Anglijoje žmonės nelinkę tavęs teisti ar vertinti, kas vis dar labai įsišakniję Lietuvoje: esi pasmerkiamas, jeigu padėjai žingsnį ne ten, esi kritikuojamas už menkiausią klaidą. Ir tai daro ne tik profesionalai, bet ir diletantai, manantys esą profesionalai. Užsienyje, jeigu tau ko nors trūksta, sulauki tik gražių, gerų patarimų, kurie leidžia pagalvoti apie tolimesnį tobulėjimą, labiau motyvuoja, nes yra sakomi su šypsena. Man Anglijoje būti smagiau, nes čia viskas tiesiog šilčiau, pozityviau.“ Ar neigiamos emocijos yra priežastis, kodėl Vaidas nedirba su lietuvių prodiuseriais? Atlikėjas purto galvą – jaukiems koncertams, kuriuos organizuoja Lietuvoje, prodiuserių komandos nereikia, o agentų, kurie dirbtų su užsienio rinka, mūsų šalyje nėra. „Kad ir, pavyzdžiui, Marius Basanovas dirba su užsienio prodiuseriais. Jeigu nori parodyti savo balsą, savo galimybes, negali sėdėti vienoje vietoje. Juk aš niekuomet nebūčiau gavęs pagrindinių vaidmenų Guidfordo teatre, jei būčiau Lietuvoje. Neturėčiau galimybės susitikti su agentais, prodiuseriais, įtakingiausiais Westendo žmonėmis. Šiandien, „Les Miserables“ atrankoje sutikau Cameroną Mackintoshą, kuris yra vienas didžiausių muzikinio teatro prodiuserių pasaulyje. Kai sukiesi tarp tokių žmonių, nori nenori atsiranda motyvacija, kuri atneša ir norą tobulėti. O Lietuvoje viskam yra ribos. Pas mus ir Muzikinis teatras vienas tėra. Taip, būtų labai smagu jame sukurti kelis vaidmenis, bet kas toliau? Man norisi save išbandyti visur, patikrinti galimybes, kol tam turiu progą, – beria Vaidas ir pusbalsiu prisipažįsta neseniai dalyvavęs „20th Century Fox Studios“ – vienos didžiausių Holivudo kompanijų – organizuotoje atrankoje į kino juostą. – Kol kas dar nenoriu apie šį filmą kalbėti, tačiau noriu pasakyti, kad būdamas Lietuvoje niekuomet nebūčiau turėjęs progos to padaryti.“ O kas būtų, jeigu vis dėlto tektų Lietuvoje sustoti ilgesniam laikui? „Turėčiau progą įrašyti albumą. Kaip jau minėjau, norėčiau sukurti keletą projektų su Muzikiniu teatru. Čia tikrai yra ką veikti ir tai yra mano ateities planuose.“