„Informacija, kad aukšti pareigūnai buvo šantažuojami, yra pakankamai nesena. Tai rodo liustracijos proceso spragas, be abejonės, mes prie šito turime sugrįžti“, – pirmadienį Seime V. Bakas žurnalistams komentavo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos pirmadienį paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusių ryšių su sovietų KGB nedeklaravusius asmenis, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.
„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma ataskaitoje.
Klausiamas, kokie tai asmenys, ar jie politikai, ar valstybės tarnautojai, V. Bakas tvirtino negalintis atsakyti. Į šiuos klausimus per spaudos konferenciją neatsakė ir VSD vadovas.
„Nenoriu komentuoti, negaliu kol kas komentuoti, nes, kaip sakė VSD direktorius, tai konfidenciali informacija“, – teigė Seimo NSGK vadovas.
„Faktas, kad didžioji dalis KGB bylų yra Maskvoje ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje jos buvo išvežtos. Matome, kad jos pakankamai kruopščiai saugomos ir žmonės šantažuojami“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis neatsakė, ar žinomas neprisipažinusių dėl ryšių su KGB valstybės tarnautojų ar pareigūnų skaičius.
„Rusijos specialiosios tarnybos turi galimybę pasiekti net aukščiausius Lietuvos politikus, ir tai mes matėme, kai buvo paskirtas Seimo pirmininko vienas pavaduotojas. Tai yra tikrovė“, – V. Bakas priminė Mindaugo Basčio atvejį.
Konstitucinis Teismas parlamentarą M. Bastį dėl nenurodytų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju, kai pildė prašymą leidimui dirbti su slapta informacija, pripažino sulaužiusiu priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją.
Seimas balsavo dėl M. Basčio mandato panaikinimo, bet tam neužteko balsų. Vėliau jis pats atsistatydino.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
