Nacionalizuoto banko vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas, atsisakę būti perduoti Lietuvos teisėsaugai, penktadienį vėl stojo prieš Vestminsterio magistrato teismą, kuriame nagrinėjama jų ekstradicijos byla. Galima tik spėlioti, kiek užsitęs šios bylos procesas.
(papildyta 13.12) Lietuvą teisme V. Antonovas prilygino TSRS satelitei . Taip pat buvo kalbama apie politinius metodus nacionalizuojant banką.
Buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė esą be jokios suprantamos priežasties nacionalizavo „Snorą". Prisiminta ir Rusijoje vykusi byla prieš M. Chodorkovskį ir jo kompanijos nacionalizacija.
Užstatai bankininkams nebuvo atiduoti, kitas posėdis numatytas sausį.
R. Baranauskas su sutuoktine (nuotr. SCANPIX)
V. Antonovas su žmona (nuotr. SCANPIX)
V. Antonovas su žmona (nuotr. SCANPIX)
(papildyta 12.56) Dviejų kaltinamųjų advokatai prašo teimo nukelti sprendimo priėmimą į kovo 22 arba 23 dieną. V. Antonovas ir R. Baranauskas be didesnių emocijų stebėjo teismo posėdį.
(papildyta 12.01) Penktadienį į Londono Vestminsterio magistrato teismą atvyko buvę banko „Snoro" akcininkai R. Baranauskas ir V. Antonovas.
(papildyta 09.16) Latvių žiniasklaida skelbia, kad V. Antonovas pardavė savo dalį „Banco Transatlantico“, kuris yra Panamoje.
Panamos finansų priežiūros institucija akcentavo, kad Latvijos ir Lietuvos valdžia su ja nesusisiekė ir informacija apsikeista nebuvo.
Buvę pagrindiniai bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkai Rusijos pilietis V. Antonovas, turėjęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis R. Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį.
V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Sulaikytieji Londono teismo sprendimu buvo paleisti už užstatą, V. Antonovas – už 300 tūkst. litų, R. Baranauskas – už 800 tūkst. litų, abu privalo nustatytu laiku registruotis policijoje. Iš abiejų vyrų paimti asmens dokumentai ir gauti pažadai neišvykti iš Jungtinės Karalystės.
Teisėsaugininkai jau areštavo 300 milijonų litų vertės buvusių banko pagrindinių akcininkų bei su jais susijusių asmenų turto Lietuvoje ir užsienyje.
Verslininkai įtariami pasisavinę 897 mln. litų.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, „Snoras“ įtarimų kėlė dar nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvos bankas kasmet turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei, kadangi banko turto straipsniai, paskolų portfelis didėjo labai sparčiai, kol galiausiai 2011 m. gegužės 5 d. „Snoras“ kreipėsi į Lietuvos banką dėl įstatinio kapitalo didinimo, tačiau „Snoro“ vadovai į Lietuvos banko reikalavimus nesureagavo.
„Mums kilo įtarimų dėl lėšų kilmės. Natūraliai, esant tiems įtarimams, mes aiškinomės būtent tai tyrime. Dėl to mes ir nusprendėm neleisti didinti įstatinio kapitalo, nes paprasčiausiai buvo įtarimų, kad ateina ne investuotojas iš šalies, o naudojami paties banko (...) pinigai“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad, nepriėmus tokių sprendimų, kokie buvo priimti, sisteminė žala galėjo būti dar didesnė.
„Nesustabdžius banko veiklos, galėjo dar daugiau pinigų išplaukti, ir mes su kreditoriais turėtume dar didesnę problemą. Aš tikrai manau, kad tai buvo teisingas žingsnis, juolab kad dieną prieš sparčiai mažėjo rezervo lėšos, kurias „Snoras“ laikė Lietuvos banke“, – sakė V. Vasiliauskas.