Trys užduotys
Kalbėdamas apie sveikatos ir maisto apsaugos sritį, V. Andriukaitis prisipažino jau žinantis, kokie pagrindiniai darbai jo lauktų gavus Europos Parlamento pritarimą.
“Pirmaiusiai esu įgaliotas imtis trijų dalykų tiesiogiai. Pirmas dalykas yra nustatytas laikas dėl GMO (netgi 6 menesiai). Antras dalykas tuojau pat imtis darbo, kad metodikos ir instrumentai, reikalingi sveikatos sistemų pokyčiams vertinti, kurių nori šalys nares, kad jos turėtų atskaitos taškus. […] Už jų stove galimybė vertinti šalių narių sveikatos sistemas Europos semestre. Taip pat galimybė rengti specifines šalių rekomendacijas. Taigi, mes stovime labai įdomioje pradžioje. Ir trečias, pats sunkiausias dalykas, tai krizių valdymas ir pasirengiams krizėms. Visai ant nosies yra klausimai, susiję su produktų ženklinimu, su arklienos skandalu […]. Dar yra ir didžiulė krizė dėl ES ir Rusijos bendravimo”, - laukiančius iššūkius pristatė politikas.
GMO klausimas
Kadangi daugiausiai dėmesio klausymu metu sulaukė GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) tematika, V. Andriukaitis ypatingai akcentavo šios užduoties specifiką.
“Neabejotinai per 6 mėnesius jau turėsime turėti kolektyvinę Komisijos nuomonę. Komisaras pirmiausiai pristatys nuomonę savo artimiausiai komandai. Tai yra viceprezidentui, su šia tematika susijusiems eurokomisarams. Toje komandoje pirmiausiai reiks žiūrėti, ar jau yra finaliniai rezultatai. […] Komisijos pirmininkas man nubrėžė šiam darbui 6 mėnesių terminą. Jis nubrėžia ir pagrindines gaires. Tikiuosi rezultatų penktame mėnesyje, tuomet jau galėtume signalizuoti vienokią ar kitokią versiją”, - apie Lietuvai ir visai Europai svarbų klausimą kalbėjo paskirtas eurokomisaras.
Tai yra labai kompleksinis klausimas. Jis labai susijęs su ES bioįvairove. Vienas dalykas kai turite prerijas arba stepes, kur galima auginti kultūras… Kitas dalykas kai turite šitokią gamtinį įvairovę ir nežinia, kokios bus pasekmės. […]. Taip pat klausimas sudėtingas ir industriniu atžvilgiu. Žemdirbystė, kuri naudoja ekologines technologijas yra vienas dalykas. Gyvulininkystė ir pašarai – kuriuose naudojama GMO – yra kitas dalykas. Diskutuojant dėl medicininių dalykų, iš tikrųjų medicininių įrodymų nepakanka, turi būti kaupiama didžiulė informacinė bazė. Kokios tai gali turėti įtakos mūsų imuninei sistemai. Šita inovacija turi būti labai rimtai svarstoma iš įvairių pusių. Mokslininkai, tiriantys GMO produktų poveikį žmogaus organizmui neiššifruoja kokių nors kenksmingų dalykų, bet tai nereiškia, kad jų poveikis gali susikaupti ir atsiliepti kitur”, - aiškino V. Andriukaitis.
Ligų sarašas Lietuvai?
Politikas taip pat nevengė pasisakyti ir Lietuvos visuomenėje įvairių reakciju sulaukiančiu transseksualų klausimu. Paklaustas, ar transseksualumas Lietuvoje turėtų būti įtrauktas įligų sąrašą, V. Andriukaitis žodžių į vatą nevyniojo.
“Aš ne apie ligas kalbu, o apie tai, kad žmogaus orumas yra neliečiamas ir žmogaus teisės turi būti įgyvendinamos. Visų žmonių orumas yra neliečiamas. Man labai skaudu pasakyti, kad Lietuvoje, deja, turim labai subtilias temas, kurių atžvilgiu visuomenė yra susiskaldžiusi. Kur yra labai menkas supratimas apie žmogaus teises, kur vyrauja labai daug prietarų. […] Galiu aiškiai pasakyti, kad negalima sudaryti tokių sąlygų, kad žmogus neturėtų galimybės gauti pagalbos. O kaip suprasti ES šalį, kurioje nesiimama jokių veiklų, kai ES teisės aktai aiškiai pasako, kad tokia pagalba turi būti teikiama. Kaip tai suprasti. Aš Lietuvoje turėjau labai daug problem su dirbtiniu apvaisinimu. Todėl pasiūliau išbraukti šitą keistą eilutę, kad būtinai reikalingas teisės aktas šiuo atveju. […] Dėl įstrigusių ideologinių ar propagandinių ginčų didelė dalis žmonių yra paliekama likimo valiai. Kodėl Lietuvoje nesprendžiamos šitos problemos? Ogi todėl, kad kažkas parūpo į civilinį kodeksą įterpti vieną eilutę. […] Aplinkinės šalys tai daro, o Lietuva stovi vietoje”, - pabrėžė V. Andriukaitis.
Farmacininku monopoliju išjudinimas
Galiausiai buvo paliestas ir farmacininkų monopolijų klausimas. V. Andriukaitis nurodė, jog svarbiausia stebėti situaciją ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu ir europiniu lygmenimis.
“Europos Sąjungos mastu tų monopolijų nėra. Yra stambių korporacijų, kurios konkuruoja tarpusavyje. Tačiau jei žiūrėsime nacionaliniu mastu, tai dažnai šalis patenka į korporacijos valią. Manau, kad ateina laikas, kai Europos Sąjunga turėtų labai rimtai diskuotuoti vaistų kainodaros klausimais. Į diskusiją turi būti įtraukti vaistų gamintojai, valstybės nares, europinės organizacijos …Kodėl? Mobilumas ES piliečių labai išaugo. […] Išaugus mobilumui pinigų kompensaciniai mechanizmai (mokesčiai, biudžeto galimybės, etc.) nekinta. Nematyti problemų, kurias reikia kelti, aktualizuoti, ieškoti politinės valios, nebegalima. Yra vieninga rinka ir medikamentai kursuoja vieningoje rinkoje. Medikamentų kaštų kompensavimo mechanizmai viešaisiais pinigais yra skirtingi. Tuomet vėl susidaro keista situacija: medikamentas neturi sienų, bet kompensavimo mechanizmai skirtingi. Vienos šalys nares patiria dvigubus nuostolius, o kitos – priešingai – gauna pridedamąją vertę. Ir akivaizdu, jog tai yra labai pribrendusi tema”, - teigė politikas.
