Prezidentūroje trečiadienį susirinkę specialistai išsiskirstė neradę bendros kalbos dėl Kuršių nerijos ateities. Prezidentas Valdas Adamkus, savo ruožtu, šaukiasi valstybės kontrolierių pagalbos sprendžiant konfliktus Kuršių nerijoje.
Nors trečiadienį vykusios diskusijos dalyviai tikino, kad susirinkę pas šalies vadovą įvairių institucijų atstovai nuomones dėstė ramiai, susitaikymo tarp aplinkosaugininkų ir valdininkų nematyti.
Prezidentas V.Adamkus paragino dėl Kuršių nerijos ieškoti sprendimo, paremto vertybių išsaugojimu ir atsakomybe.
Kaip po susitikimo žurnalistams sakė šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė, prezidento nuomone, būtina atsakyti į klausimą, ar Kuršių nerija bus saugoma kaip unikali gamtinė ir kultūrinė teritorija, dėl to pelniusi ir UNESCO paveldo statusą, ar taps urbanizuotu kurortu.
Pasak prezidento atstovės, V.Adamkus paprašė Valstybės kontrolės išsiaiškinti, ar priimti ir parengti dokumentai užtikrina valstybės interesų apsaugą.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, savo ruožtu, teigė, kad jau rudenį bus pradėtas Baltijos pajūrio teritorijos naudojimo valstybės ir visuomenės reikmėms auditas.
Pasak R.Grumadaitės, V.Adamkaus įsitikinimu, žinybų nesusikalbėjimas dėl Kuršių nerijos ateities, neretai peržengiantis kultūringo nuomonių pasikeitimo ribas, kol kas neteikia vilčių, kad būtų laikomasi atsakingo valdymo principo.
Sutarimo kvietė ieškoti ir Lietuvos konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė Arvydas Juozaitis. Esą Lietuvos pozicija gali lemti kaliningradiečių nuotaikas dėl Maskvos suplanuotų investicijų šioje Rusijos dalyje. Milijardinės investicijos Kaliningrade esą gali lemti tai, kad Neringa bus išbraukta iš UNESCO saugomų teritorijų sąrašo.
„Numatoma geroka investicijų audra į Neriją anapus (sienos - BNS), kuri kartu su mumis yra UNESCO objektas. Milijardai, kurie yra suplanuoti Maskvoje, Kaliningrado visuomenę baugina ir mes turime suprasti, kad šiuo atveju Kaliningrado problema yra arčiau Lietuvos negu Maskvos. Jeigu mes atrodome taip neįspūdingai, tai ir kaliningradiečiams didelės drąsos kreiptis į mus nėra“, - sakė A.Juozaitis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aurelija Stancikienė dar praėjusią savaitę laiške aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui pareiškė, kad Neringos bendrasis planas prieštarauja dabartinio KNNP generalinio plano strategijai ir V.Adamkaus ne kartą išsakytai nuostatai, jog Kuršių nerija neturi tapti dar vienu urbanizuotu kurortu.
Be to, A.Stancikienė nuogąstavo, kad naujuoju bendruoju Neringos planu gali būti įteisintos ir nelegalios statybos Kuršių nerijoje.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pasiūlė, kad rengiamą Neringos bendrąjį planą įvertintų tarptautiniai paminklosaugos ir gamtosaugos ekspertai. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės teigimu, tarptautiniai specialistai jau anksčiau susipažino su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, todėl reikėtų išgirsti jų nuomonę ir apie šiai schemai prieštaraujantį Bendrąjį planą.
A.Paulauskas trečiadienį aiškino tai suprantąs kaip raginimą persvarstyti ir Neringos savivaldybės bendrojo plano koncepciją, ir šiuo metu rengiamą Bendrąjį planą.
„Štai jie (UNESCO - BNS) kviečia mus grįžti prie koncepcijos. Aš manau, kad galima tai svarstyti. Jeigu UNESCO mato, kad dabartiniai dokumentai nuėjo kita linkme, kaip jūs sakote, norint įsiteisinti, (...) aš pritarčiau grįžimui prie koncepcijos“, - sakė A.Paulauskas.
Tuo metu A.Stancikienė pažymėjo, kad grįžti prie koncepcijos „neįmanoma“ - esą yra labai aišku, koks šios teritorijos statusas ir klausimas, ar ši teritorija turi būti urbanizuota, ar saugoma, neturėtų būti keliamas. Jos teigimu, ydingas yra Bendrasis planas.
„Parengtame Bendrajame plane, kuris teikiamas tvirtinti, man kelia nerimą tai, kad tie sprendiniai, kurie susiję su teisminėmis bylomis, kur mes treji metais jau esame teismuose, yra labai aiškiai nubrėžiama, ką ten galima daryti, iš esmės beveik visais atvejais įteisinant tai, ką mes šiuo metu ginčijame teismuose. Tokiu atveju, aš nesuprantu, ką mes ten (teismuose - BNS) veikiame, ir be to nežinau, kaip elgtis teismams, nes priėmus sprendimą dėl nugriovimo iš esmės bus galima statyti tą patį vėl iš naujo toje pačioje vietoje“, - dėstė A.Stancikienė.
Neringos Bendrojo plano mokslinis vadovas Paulius Kavaliauskas svarstė, kad galbūt protinga būtų turėti vieną vietoj keleto dabar turimų planų.
„Iš tikro yra labai supainiotas dalykas, kada vienai teritorijai rengiami paraleliai trys planai, o turint omenyje, kad Smiltynė dar Klaipėdos bendrajam planui priklauso, tai praktiškai gaunasi keturi planai, kurie perdengia teritoriją, o jų užsakovai yra skirtingi“, - sakė P.Kavaliauskas.
Jo teigimu, A.Stancikienė dėl teritorijos urbanizavimo nuosgąstauja be reikalo, nes teismo sprendimai bus nekvestionuojami. Tačiau jis pastebėjo, kad bendrojo plano rengėjai dėl tų vietų, dėl kurių yra bylinėjamasi, turi teisę pareikšti „rekomendacinę nuomonę“, nes po teismo sprendimo teritorijos bus grąžinamos į „generalinio plano stadiją“.
