Europos Sąjunga (ES) negali daryti nuolaidų Rusijai esminiais klausimais, ypač kai artėja svarbūs susitikimai, tarp kurių - lapkričio 14-ąją Nicoje rengiamas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.
Tokią poziciją išsakė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus bei Lechas Kaczynskis (Kačynskis) penktadienį susitikę Briuselyje.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, aptardami padėtį Gruzijoje, prezidentai pabrėžė, kad ES negali taikstytis su tuo, kad Rusija nesilaiko įsipareigojimų atitraukti kariuomenę į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Prancūzija ir dalis kitų Bendrijos narių per minėtą susitikimą Nicoje tikisi atnaujinti sustabdytas ES ir Rusijos derybas dėl partnerystės sutarties, tačiau Lietuva teigia, kad derybų atnaujinimui pritars tik tuomet, kai Rusija įvykdys prisiimtus įsipareigojimus ir atitrauks savo karius iš Gruzijos iki pozicijų, buvusių prieš karą.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio ES lyderių susitikimo. Jų priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
V.Adamkus ir L.Kaczynskis atvyko į Briuselį dalyvauti neformaliame Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime dėl finansinės situacijos pasaulyje.
Pasak pranešimo, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat aptarė situaciją finansų sektoriuje ir jo perspektyvas dėl lėtėjančios ekonomikos. V.Adamkus pabrėžė, kad būtina stiprinti žmonių pasitikėjimą finansinėmis institucijomis.
Kartu prezidentai konstatavo, kad pasaulio finansų krizė turi tik netiesioginį poveikį jų šalių ekonomikoms - susilpnėjo skolinimasis, lėtėja ekonomikos augimas.
